Visuminio proto® organizacijos

Nuoroda į YouTube
Nuoroda į Vimeo

Sau senokai diskutuojamas ir taikomas besimokančių organizacijų konceptas. Nors mokymasis tradiciškai suprantamas kaip individualiame lygmenyje vykstantis kognityvinis procesas, tačiau mažai ką stebina šio kognityvinio proceso pritaikymas organizacijai. Organizacija tampa besimokančiu subjektu.

Čia apžvelgiu Ned Herrmann visuminio proto® koncepto taikymą organizacijai. Čia organizacija tampa mąstančiu subjektu. Logikos ieškotojams galiu pabrėžti: jei organizacija gali mokytis, tai ji gali ir mąstyti. O prasmės ieškotojams noriu išduoti, kad man rūpi organizacijos mokymasis ir tapsmas visuminio proto organizacija.

Šiame filme aš apžvelgiu mąstymo visumos problematiką penkiais aspektais:

1. Kiekvieno darbuotojo mąstymo potencijų išnaudojimo;
2. Proto visumos lyderystėje;
3. Skirtingai mąstančių organizacijos darbuotojų komunikacijos;
4. Komandos kolektyvinio proto;
5. Organizacijos mąstymo kultūros.

Tikiu, kad šie penki aspektai užduoda bet kuriai organizacijai mokymosi ir vystymosi programą link visuminio proto organizacijos.

Nearti dirvonai Naujiems 2015-iesiems metams

Metų sandūra, tai laikas, kai reikia stabtelėti, peržvelgti praeitus metus ir susidėstyti kitų metų prioritetus.

2014 metais man teko nemažai bendrauti, kalbėti su skirtingais žmonėmis: švietimo, verslo ir menų atstovais. Vėl bendru raktiniu žodžiu išliko KŪRYBIŠKUMAS. Išliko ir nuostata, kad kūrybiškumo reikia čia, dabar ir greitai.

Nors 2014 metais visaip bandžiau išlaikyti Ned Herrmann metodologijos prioritetą, tačiau daugiausia susidomėjimo kėlė Edward de Bono vardas (kaip žinomo autoriteto), „šešios kepuraitės“ (kaip vienintelė girdėta metodika) ir CoRT 4 „Kūryba“ (kaip stebuklinga kūrybiškumą atskleidžianti burtų lazdelė)

Taigi, 2015-tiesiems vėl iš naujo tenka nusipaišyti darbo su kūrybiškumu lauką, kuriame išryškėja šešios vagos:

Pirmąją pavadinau „Kūrybos pažinimas ir atpažinimas“. Jos aktualumas per praeitus metus dar sustiprėjo. Jei mes kiekvienas sau atsakytume, kas mums yra kūrybiškumas, kur ir kaip jis reiškiasi, tai galėtume bandyti jį atpažinti. O tada ir iki panaudojimo netoli.

Praeitų metų prioritetas buvo antroji vaga „kūrybinės potencijos atpažinimas ir išlaisvinimas“. Tai vis dar matau kaip bazinius procesus, vykstančius asmens, komandos ir organizacijos lygmenimis. Ši vaga turės išlaikyti aukštą prioritetą ir 2015-aisiais, tad teks giliau ir plačiau praarti su Ned Herrmann metodologija.

Per 2014 metus išaugo trečios vagos „Kūrybinės aplinkos kūrimo“ aktualumas. Tai man paryškino verslo srities vadybininkai, kurie tikisi iš darbuotojų kūrybiškumo pagal užsakymą, bet ne visi rūpinasi kūrybine aplinka, kurioje kūrybiškumas gali reikštis. Ši vaga taip pat labai aktuali švietimui. 2015-aisiais reikės daugiau dėmesio skirti šiems darbams. Pradėsiu nuo naujos programos paleidimo.

Šis tris pirmąsias vagas matau kaip svarbių prielaidų kūrimą tam, kad daugiau laiko ir pastangų reikalaujantis darbas kitose trijose vagose neštų rezultatus.

„Kūrybinės raiškos priemonių įvaldymas“ yra pasirengimas savo veiklą bet kurioje veiklos srityje - mene, versle, moksle… - pakelti į kūrybinės raiškos lygmenį. Negali būti kūrybiškas tapytojas, jei nevaldai teptuko, negali būti kūrybiškas vadybininkas, jei meistriškai nevaldai vedybinės veiklos priemonių. Tai yra ta sritis, kurią Gardner vadina disciplinuotu, t.y. konkrečią mokslo ar profesinės veiklos discipliną įvaldžiusiu protu. Šioje vagoje 2015 metais darbuosiuosi su savimi ir savo vaiku.

Penktoji vaga „Kūrybingos asmenybės ugdymas/saviugda“ mums primena, kad kūrybiškumas tai ne izoliuotas įgūdis, o asmenybės visumą apimanti būsena, fizinė, psichinė bei dvasinė sveikata ir pilna savęs realizacija. Čia mano dėmesys 2015 metais kryps į save, savo vaiką ir švietimą.

„Kūrybinio mąstymo lavinimas“ yra labiausiai mano ir mano kolegų išpurenta vaga. Čia ir toliau darbuosiuosi su „kombainu“, kurį vadinu Edward de Bono mąstymo lavinimo sistema. Šioje vagoje prioritetiniais taps tie laukai, kur bus kuriamos ir kitos kūrybiškumo prielaidos, t.y. nebus visiškai užžėlusios gretimos vagos.

Tai tokia mano refleksija 2014-2015 metų sandūroje.

Linkiu sau ir savo kolegoms sėkmingo bendradarbiavimo ir jėgų apjungimo apimant visą šį darbų barą

Keturis kartus apie šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus

Jau praėjo šv. Kalėdos ir artėja Naujieji Metai. Iš Herrmann International kolegų šiemet gavau įkvepiančius sveikinimus. Tai paskatino mane savo draugams parengti kalėdinę HBDI atvirutę - keturias atvirutes vienoje. Ja pasidalinau su savo FB draugais.

Šv. Kalėdų patirtis man dar labiau išryškino šios atvirutės atskleidžiamas keturias švenčių prasmes. Po pirmojo šventimo etapo norisi pakelti galvą ir šiek tiek reflektuoti.

Taigi, apie šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus keturis kartus

Šios sezoninės šventės žymi vienų metų pabaigą ir naujų pradžią. Iki metų pabaigos stengiamės pabaigti svarbius darbus. O gerai padirbus nusipelnome pailsėti. Tai laikas, kai mes atsigręžiame, apžvelgiame ir įvertiname praeitų metų pasiekimus, suvedame rezultatus. Tai laikas, kai mūsų pastangos ir pasiekimai yra įvertinti premijomis, vardais, paminėjimais ir kitomis dovanomis. Tai laikotarpis, kai mes investuojame (laiką ir pinigus) bei gauname atgal. Žinoma, stengiamės išlaikyti protingą balansą.

Tai laikas, kai mes grįžtame prie tradicijos, prie savo šaknų. Stengiamės bent mintimis grįžti į namus bei atkartoti dar vaikystėje išmoktą ritualą. Prisimename religinius ir šeimos papročius: siunčiame kalėdinius sveikinimus, ruošiame dovanas, kepame pyragus, sėdame prie Kūčių stalo, laužiame paplotėlį, Kalėdų rytą einame į bažnyčią, sėdame prie Kalėdų stalo, išpakuojame dovanas, lankome artimuosius. Kiekvienas iš mūsų žino ir gali pasakyti: „Mes per Kalėdas visada …“ Kalėdų šventimas sustiprina mūsų saugumo ir priklausymo šeimai/tautai jausmą.

Šv. Kalėdos - tai laikas, kai savyje bandome pažadinti laukiamo kūdikio nešamą tikėjimą, viltį ir meilę. Per šv. Kalėdas savo tikėjimu, viltimi ir meile siekiame pasidalinti artimųjų tarpe. Mes giliai jaučiame patys ir tą jausmą sklaidžiame aplink save. Per Kalėdas mums reikia artimo žmogaus. Tai laikas, kai mes labiau mylime, atleidžiame, gailimės, tarnaujame, duodame ir džiuginame. Tada mes save pilniau dovanojame kitiems. Per šv. Kalėdas mes stabtelėjame ir dar kartą išgyvename tikėjimo dovanos teikiamą palaimą.

Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai - tai naujos pradžios šventė. Gimęs Jėzus yra naujo gyvenimo simbolis, kuris mus skatina keistis ir keisti savo gyvenimą. Kalėdų naktį nušvitusi žvaigždė - tai kelrodis. Naujieji metai - tai nauja mūsų gyvenimo ir veiklos perspektyva, tai dar viena galimybė ką nors naujo pradėti, sukurti. Šventinis šurmulys - tai erdvė, kupina netikėtumų, provokacijų ir žaidimo. Šventė turi palengvinti atsiskyrimą su viskuo, kas sena ir rasti naują kelią į Naujuosius.

Su šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais Metais, mano minties draugai!

Asmeninis tobulėjimas tenkinant bendražmogiškus poreikius

Tęsiu savo pranešimų asmeninio tobulėjimo tema seriją. Šiandien į asmeninį tobulėjimą pažvelgsiu kaip į žmogaus poreikių tenkinimą.

Čia atsiremsiu į visiems gerai žinomą Maslow poreikių hierarchiją. Man čia svarbu ne pats hierarchiškumas, bet poreikių kategorijos, kurios yra aktualios žmogui, siekiančiam saviaktualizacijos. Jau anksčiau rašiau apie kūrybišką žmogų, kaip save aktualizuojantį individą, o čia noriu sutelkti dėmesį į kelią, vedantį link jo bei Herrmann metodologijos priemones, padedančias tenkinti bendražmogiškus poreikius bei žengti žingsnius tobulėjimo kryptimi.

Turiu pripažinti, kad fiziologininiai poreikiai nėra tiesioginis Herrmann metodologijos taikinys, bet jų tenkinimas gali tapti natūralia aukštesnių poreikių tenkinimo išdava.

Antrasis bazinių poreikių lygmuo yra SAUGUMAS. Čia, manau Herrmann metodologija gali rimtai prisidėti. Aš turiu omenyje psichologinį saugumą dėl mažumų diskriminacijos švietimo institucijose ir verslo organizacijose. Aš čia nekalbu apie tautines ar seksualines mažumas (jais jau pradėta rūpintis), man rūpi intelektualinės mažumos. Jei manęs paklaustumėte, dėl ko organizacija turėtų susidomėti visuminio proto® reikalais, tai atsakymas būtų paprastas: „kad nustotų tyčiotis iš savo intelektualinių mažumų“.

Maslow į trečiąjį lygmenį talpina SOCIALINIUS - priklausymo grupei, bendrumo ir intymumo išgyvenimo - poreikius. Čia yra plati dirva Herrmann metodologijai. Ne viena Individualaus HBDI® profilio interpretacija baigiasi tarpasmeninių santykių su artimais žmonėmis refleksija. Į tarpusavio supratimą, bendravimo ir bendradarbiavimo kokybę orientuoti HBDI® porų ir komandų profiliai.

Savo mąstymo pažinimui ir pripažinimui tarnauja individualūs HBDI® profiliai. Jų interpretacija kartais išvirsta į pasitikėjimo savo protu ir savigarbos atstatymo procedūrą. Savo unikalaus intelektinio indėlio ir vertės suvokimą orientuotas darbas su HBDI® poros bei grupės profiliais. Tai gali reikšmingai prisidėti prie PAGARBOS IR SAVIGARBOS poreikių tenkinimo.

Savo vidinių potencijų pažinimas, išvystymas ir atskleidimas yra galutinis HBDI® asmeninio tobulėjimo koučingo tikslas. Integralia jo dalimi yra HBDI® karjeros projektavimas, padedantis žmogui priimti karjeros sprendimus, atveriančius SAVĘS AKTUALIZAVIMO profesinėje veikloje horizontus.

Įdomu, Maslow piramidę stato nuo apačios, o Herrmann - nuo viršaus:

1. Individualus HBDI® profilis ir asmeninio tobulėjimo perspektyva;
2. Tarpusavio supratimo kūrimas porose ir/ar komandose;
3. Mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros kaita organizacijoje.

Bet ne hierarchinis nuoseklumas man rūpi, o asmens tobulėjimas tenkinant bendražmogiškus poreikius.

Menininkai irgi mąsto

Jau nuo pirmadienio pradėjau laukti trečiadienio, kai galėsiu sudalyvauti kultūriniame renginyje. Tikiu, kad šis renginys man dar kartą įrodys, kad menininkai mąsto. Per savo gyvenimą man teko girdėti tokius požiūrius:

• „Vieni žmonės mąsto, o kiti kuria meną“
• „Buvo trys broliai, du buvo protingi, o trečias - menininkas“
• „Ko tu čia iš jo mąstymo lauki, juk jis menininkas“

O koks į meną palinkusių moksleivių statusas daugumoje bendrojo lavinimo mokyklose? Geriausiu atveju į juos žiūrima atlaidžiai: „Negavo vaikas proto, tai tegul menais užsiima“.

Neesu aš menininkų advokatė, bet man rūpi mąstymas. Aš negaliu priimti tokio grubaus mąstymo ir kūrybiškumo atskyrimo, o dar labiau negaliu sutikti su mąstymo įgaliojimų atėmimu iš kuriančios visuomenės dalies.

Čia aš noriu į meno kūrybą pažvelgti iš visuminio proto® perspektyvos. Pavyzdys man šiandien bus trečiadienio renginys - Antano Kučinsko muzikėčios pagal K.Donelaitį „Apie žmones ir žvėris“. Čia galite peržiūrėti fragmentus ir susidaryti pirmą įspūdį:

O dabar kartu paieškokime čia mąstymo. Kviečiu pasinaudoti Ned Herrmanno visuminio proto® modeliu. Nuorodas į ketvirčius žymėkime raidėmis.

Aš čia matau gana gilią K.Donelaičio teksto analizę (A) ir pasakėčios logikos supratimą bei išlaikymą (A). Aš čia taip pat įžvelgiu ir gana tikslių paskaičiavimų (A).

Tačiau ryškiausiai čia matosi interpretacijos, eksperimentavimo ir sintezės pastangos (D). Čia išgryninama pasakėčios idėja / konceptas (D) ir ji persakoma, eksperimentuojama (D) su išraiškos formomis, sintezuojami literatūros, muzikos ir teatro žanrai (D).

Negali nepastebėti įsijautimo ir išgyvenimo (C) bei įtaigios ekspresijos (C). O kaip jis užkabina kūną bei sielą. Kūną kerta per visus pojūčius (C), o į sielą braunasi per bendražmogiškų vertybių (C) komunikaciją. Taip, į šį kūrinį galima pažiūrėti ir kaip į daugiapusės komunikacijos aktą (A): Antanas kalbasi su Kristijonu ir Andriumi, Andrius komunikuoja su muzikantais ir publika, o muzikantai komunikuoja su Antanu (per natas), tarpusavyje ir su publika. Vau! Kiek įsiklausymo (C), susiliejimo (C) ir tarnystės (C).

Ir tai ne chaosas, o tvarka (B). Manote, kad ta tvarka radosi savaime, oi ne, ją įvedė (B) autorius. Sudėstė struktūrą galvoje (B), suplanavo vyksmą (B) ir sukontroliavo jo eigą (B). O kiek reikėjo detalių pastebėti (B) ir surašyti „nuo iki“ (B), kad kūrinys prasisuktų kaip gerai suderintas mechanizmas.

Taigi, menininkai mąsto. Ir netgi visu protu. Sakiau, kad kūrėjai nėra puspročiai.
Netikite, tai ateikite ir įsitikinsite. Lapkričio 12 d. (trečiadienį) 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56)
Iki greito!