Atskirk mąstymą nuo EGO

Šiuo metu stebiu savo trimetį. Kaip sparčiai formuojasi ir kaip stipriai reiškiasi jo EGO. Taip, psichologai patvirtins, kad tai vienas iš esminių žmogaus vystymosi etapų. Žmogus turi suvokti save, savo ribas ir savo unikalumą. Jei neatsiranda AŠ tai ir nesikuria MES.

Deja šis etapas kai kuriems užtrunka visą gyvenimą. Tikriausiai ir jums teko sutikti susugusiųjų, kurie be paliovos trypia kojomis ir šaukia: AŠ, AŠ, AŠ! 

Čia galimi du kraštutinumai.

AŠ KVAILAS:

• “Kvalys aš, kvailys, kaip aš čia dabar nusišnekėjau!”
• “Neverta man mąstyti, nes vistiek nieko gero nesugalvosiu”.
• “Šuns balsas į dangų neina”.
• “Niekam nerūpi, ką aš pasakysiu, tai kam burną aušinti”.

AŠ PROTINGAS:

• “Kaip aš čia protingai sugalvojau, aš proto bokštas!”
• “Čia logiškas sprendimas/paaiškinimas” (suprask, mano logika yra vienntelė teisinga)
• “Ar jūs nesutinkate su manimi? Ar jūs prieš?”
• “Visi turi klausyti manęs”.

Kievienu atveju tokio žmogaus kritika ar nekalčiausias minties plėtojimas kita kryptimi priimami kaip puolimas, įžeidimas ar AŠ pamatų griovimas. Tik reakcijos gali būti skirtingos - vieni pravirks, o iš kitų sulauksite agresyvaus atkirčio. Tokia EGO-centiška pozicija mažina individualaus mąstymo ir komunikacijos efektyvumą.

Edward de Bono siųlo atskirti mąstymą nuo EGO.

• Pažvelgti į savo mąstymą objektyviai, taip, kaip objektyviai galime pažvelgti į savo teniso ar kitus techninius įgūdžius.
• Įjungti ir išjungti skirtingus mąstymo būdus taip lengvai, kaip galime nusiimti ir užsidėti kepuraitę. Keičiu kepuaraitę, o AŠ išlieku.
• Atskirti tai, kas esu AŠ su savo unikaliu mąstymo stiliumi, ir tai, kas yra mano laisvai pasirenkami ir naudojami mąstymo instrumentai.

Realizavus šį mąstymo principą pasidaro lengviau mąstyti ir komunikuoti. Galiu bandyti vieną ar kitą mąstymo būdą, gauti rezultataus, juos objektyviai įvertinti, komunikuoti, atsispirti ir eiti toliau vystant mintį ir ištiriant naujas perspektyvas.

Pabaigai trumpas diagnostinis testas:

1. Kaip pasijaučiate išgirdus pasiūlymą patobulinti jūsų mąstymą?

    a) kaip išvadintas durniumi
    b) kaip atsivėrus naujai galimybei

2. Kaip pasijaučiate, kai kas nors į jūsų požiūrį sureaguoja taip: “Gerai, bet galima pažiūrėti į tai kitaip…”

    a) jaučiuosi kritikuojamas ir įsižeidžiu.

    b) susidomiu nauju požiūriu.

3. Kaip jaučiatės mąstyme padarę klaidą?

    a) jaučiuosi durneliu, nevykėliu.

    b) jaučiu poreikį pabandyti kitą požiūrį, metodą, priemonę.

4. Kaip jaučiatės radę atsakymą ar problemos sprendimą?

    a) proto galiūnu, protingesniu už kitus.

    b) kaip padarius kasdieninį darbą.

Rezultato paskaičiavimas: 0 balų už a atsakymus ir 1 balas už b atsakymus.

Diagnozė: 0 - ūmus EGO ir mąstymo sulipimas, reikalinga operacija; 1 - chroniška EGO ir mąstymo sulipimo būklė, reikalingas ilgalaikis ir intensyvus gydymas; 2 - protinės sveikatos būkei įrakos turintys negalavimai, kuriuos reikia gydyti; 3 - smulkūs negalavimai, kurie turi silpną įtaką mąstymo efektyvumui, gali būti nesunkiai pagydyti; 4 - mąstymas pilnai išvaduotas iš EGO gniaužtų ir gali būti efektyviai išnaudotas bei tobulinamas.

Linkiu mentalinės sveikatos.

Mąstymo vieta pamokoje

Aš mėgstu mokytojų paklausti: “Ar mokiniams jūsų pamokose tenka mąstyti?” Daugeliu atveju sulaukiu teigiamo atsakymo. Bet man vertę turi ne pats TAIP - NE tipo atsakymas, bet ta pauzė, kurios metu mokytojas susimąsto ir tyliai ieško mąstymui vietos savo pamokose.

Mokytojai žino, kad mūsų mokyklose dar daug pamokų, kai mokiniui pakanka kelių kognityvinių funkcijų - informacijos suvokimo ir atminties. Dar galime tikėtis supratimo ir algoritminio mąstymo elementų. Taip, tai reikalinga, bet ar pakanka?

Kiti įžūlūs klausimai, kuriuos toliau užduodu yra: “O kaip pas jus pamokose mokiniai mąsto?” “Kokį mąstymą jūs lavinate?” Atsakydami į šiuos klausimus mokytojai dažniausiai vardina gerai žinomus ir aukštai kotiruojamus dalykus: “kritinis mąstymas”, “kūrybiškumas”, “logika”, “racionalumas” ir t.t. 

Tada aš nuriju tiesiog nepadorų klausimą: “O kaip tą kūrybiškumą ar racionalumą suprantate?” ir tyliai susidėstau mokytojų minimas lavinamo mąstymo charakteristikas ant Ned Herrmann visuminio proto modelio.

Kartais aš palengvinu mokytojams atsakymą ir pažeriu mąstymo charakteristikų sąrašą. Tada išrinktas charakteristikas visi kartu sudėstome ant visuminio proto modelio. Vaizdelis dažniausiai būna panašus: daug kur pamokoje mokiniui pakanka pajungti vieną smegenų ketvirtį (A). Tada vėl klausiu: “Ar to pakanka?”

Jei tuo metu užsimezga diskusija, tai būna išsakyta įvairiausių minčių:

• Dalyko mokymasis reikalauja tam tikro mąstymo, tai jo ir tenka mokyti.
• Mes ugdome visuminę asmenybę, todėl turime užtikrinti mąstymo visumą.
• Kiekvienas vaikas skirtingas, jis skirtingai mąsto, todėl plėsdami mąstymo repertuarą pamokoje galime atrasti kelią pas kiekvieną mokinį.
• Svarbu, kaip mąsto mokytojas, jis mokiniams neša tą mąstymo būdą, kurį pats/pati valdo.
• Mokytojas įgyvendina jam pateiktas ugdymo programas, tai, pirmiausia, reikia suprasti, kokia vieta mąstymui yra apibrėžta ten.

Su mokytojais užsimezganti diskusija rodo, kad mokytojams rūpi mąstymas, kad jie nuoširdžiai siekia jį lavinti. Todėl matau didelį reikalą padėti mokytojams apbrėžti siekiamą lavinti mąstymą, integruoti jį į individualias ugdymo ir dalyko mokymo programas bei rasti mąstymo lavinimo ir pasiekimų vertinimo metodus.

Dėl to aš ir pradėjau šį tinklaraštį.

FIP mažiesiems

Būna momentų gyvenime, kai darbų lavina neša pasroviui ir mes pametame įvykių kontrolės ir mąstymo galias. Tada tenka sukaupti visas jėgas, ištraukti save iš lavinos ir paklausti: “Kas, iš tikrųjų, yra svarbu?” Jei pavyksta į šį klausimą atsakyti, tai ilgainiui atstatoma mąstymu paremta veiklos ir asmeninio gyvenimo kontrolė.

Kad taip nenutiktų mūsų vaikams, tai nuo mažens turime ugdyti svarbos pajautimą. Jis yra labai artimas tam vertės pojūčiui, apie kurį neseniai rašiau. Čia į pagalbą gali ateiti CoRT 1 programos įrankis FIP - prioritetai (angl. First Important Priorities).

Šis įrankis iš žmogaus mąstymo pareikalauja daug: atpažinti konkrečios situacijos keliamus reikalavimus (situaciniai prioritetai), reflektuoti savo vertybes (kas savarbu gyvenime) bei įsiklausyti į savo vidinį balsą. Ne kiekvienam suaugusiam pavyksta visu tūriu panaudoti FIP: vieni sukrenta į situacijos reikalavimus ir pamiršta save, kiti mato tik savo prioritetinę gyvenimo ar veiklos kryptį, bet nemato konkrečios situacijos reikalavimų ir kitų žmonių su savo kitokiais prioritetais.

Ikimokyklinukai labai greitai išsiaiškina, kas yra svarbu mamai, kas tėtei, o kas darželio auklėtojai. Jam svarbių aplinkinių žmonių prioritetų atliepimas yra saugaus būvio užsitikrinimo sąlyga. Aiškiais prioritetais grįstos aplinkos padeda vaikui sukurti saugumo jausmą. Čia vaikas dar neatlieka prioritetų rangavimo, bet tėvams ir auklėtojams tie FIP įrankio minties veiksmai tampa kasdienybe.

Kitas svarbus žingsnis ikimokykliniame amžiuje yra įvesti “svarbumo” sąvoką. Mama gali pasakyti: “Man svarbu, kad tu neperšaltum ir nesusirgtum.” arba “Dabar man svarbu susitvarkyti, kad namie būtų jauku”, “Jau vakaras, dabar svarbiau ilsėtis, o ne žaisti”. Aplinkiniai suaugusieji, įvardindami tai, kas jiems svarbu, ne tik padeda vaikui susiorientuoti, bet ir įveda “svarbumo” sąvoką į verbalios komunikacijos arsenalą.

Vaikas gali pats pradėti naudoti “man svarbu”, “man svarbiau” sąvokas, bet galima tai paskatinti neįkyriais klausimais: “Ar tau svarbu turėti šitą žaislą?” arba “Kas tau svarbiau: turėti tą žaislą, ar žaisti su šituo draugu?” Čia svarbu priimti bet kokį atsakymą ir nepradėti teisimo ar “svarbumo eilės korekcijos”.

Priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme galima pradėti dėlioti prioritetus konkrečiose situacijose - žaidimo, mokymosi ar bendro darbo.
Pvz.: Žaidžiant šitą žaidimą svarbu laimėti, laikytis taisyklių ir kad visiems būtų smagu. Kuris iš tų dalykų yra svabiausias tau, o tau, o tau?

Svarbu, kad vaikas stabtelėja, pamąsto ir įvardina. Taip pat labai svarbu, kad jis išgirsta skirtingus skirtingų vaikų atsakymus, kurie visi teisingi ir vienodai priimami.

Tai darbas situacinių prioritetų rėmuose sarbumo tvarka dėliojant du ar tris dalykus. Gilieji gyvenimo prioritetai dalyvauja, bet jie dar nėra artikuliuojami ir dėstomi į svarbumo eilę. Vaikams gali kilti klausimas: “Kodėl tau tai svarbu?” Suagęs žmogus turėtų galėti atsakyti nurodydamas į abstraktesnį prioritetų lygenį. Kada ir kaip tą klausimą užduoti vaikui, reikia gerai pajausti. Kad tai nebūtų priimta kaip kritika, reikalavimas kažko daugiau ar nepasitenkinimas pirmuoju atsakymu.

Bendražmogiškų vertybių dėstymas prioritetine tvarka ir kasdieninių prioritetų siejimas su gyvenimo prioritetais, t.y. tas FIP lygmuo, į kurį galima tikslingai vesti paaugliukus. Jei įdirbis bus padarytas anksčiau, tikėtina, kad šis kokybinis šuolis įvyks natūraliai. Jei pradinėse klasėse šis šuolis atsitiks, tai tegul atsitinka, bet čia nereikėtų skubėti ir spausti.

Mažųjų tėveliams, auklėtojams ir mokytojams noriu palinkėti FIP pradėti nuo savęs ir tik tada labai jautriai bei lėtai nešti vaikams.

Proto pajungimas vertės įžvalgai

Pareitą penktadienį Vilniuje vyko antrasis Edward de Bono “šešių vertės medalių” seminaras. Jei pirmąjame seminare kiekvienas medalis buvo apžiūrimas atskirai, tai antrąjame buvo galimybė pasiimti visus šešis medalius ir pradėti su jais darbuotis realiose gyvenimiškose situacijose. Tokia patirtis leido įjungti net ir nuošaliausias, rečiau lankomas, proto kerteles.

Pasinaudodama dar gyvu įspūdžiu pasidalinsiu savo pastebėjimais apie mąstymo procesą, panaudojant “šešių vertės medalių” sąrangą. Mąstymo charakterizavimui vėl pasinaudosiu Ned Herrmann visuminio mąstymo modeliu.

Seminaro metu mes visuomet vaikščiojome tarp dviejų sričių: vertybių išgyvenimo (C Herrmann modelyje) ir vertės išskaičiavimo (A sritis). Tai judėjimas tarp dviejų skirtingiems dėsniams paklūstančių pasaulių:

• dvasinio, kuriame galioja tikėjimas ir prasmės išgyvenimas, bei
• racionaliojo, kuriame logišlai pagrindžiama ir paskaičiuojama idėjų, projektų ar konkrečių daiktų vertė.

Šitoks keliavimas per du pasaulius reikalavo viso proto įjungimo.

Taip pat pasidarė akivaizdu, kad kiekvieno medalio reprezentuojamų verčių įžvalga reikalavo skirtingo mąstymo:

• “Aukso medalis” iš mūsų pareikalauja susirūpinti žmogumi, pajausti jo poreikius ir siekti tuos poreikius patenkinti (C).
• “Sidabro medalis” atkreipia dėmesį į tikslingą veiklą, organizacijos funkcionavimą, saugumą ir užtikrintumą (B).
• “Plieno medalis” mus priverčia užsiduoti kokybės kriterijus bei standartus, pastoviai vertinti kokybę ir ją tobulinti (A)
• “Stiklo medalis” mus išveda į naujovių inicijavimą, susijusį su idėjų generavimu, naujų požiūrių paieška, iššūkiu tradicijai ir nežinomybės keliama rizika (D)
• “Medžio medalis” priverčia pažvelgti į platesnį veiklos kontekstą, pamatyti sąryšingą visumą (D) ir pajausti atsakomybę už savo daromą poveikį (C). Tai reikalauja pajungti ekologinę, ar, imant plačiau, etinį mąstymą.
• “Žalvario medalis” atkreipia dėmesį į žmones ir jų suvokimus (C) bei priverčia pagalvoti apie šių suvokimų praktinę reikšmę konkrečios veiklos kontekste (B).

Kai ant Herrmann modelio susidėstau medalius, tai aiškiai pamatau tuos aukštus reikalavimus dalyvių mąstymui, kuriuos iškėlė antroji “šešių vertės medalių” seminaro diena.

Džiaugiuosi kiekvienu seminaro dalyviu, kuris/kuri tuos reikalavimus priėmė kaip iššūkį ar kaip galimybę praplėsti savo mąstymą.

O kitiems - dėkui už kantrybę!

dBT - kelias į paralelinį mąstymą

Vakar Kaune susitiko devynių dBT trenerių grupė. Tarp įvairių veiklos kordinavimo klausimų skyrėme laiko ir dBT mąstymo principų diskusijoms. Buvome susitarę paskaityti pirmuosius dešimt Edward de Bono knygos “Paralelinis mąstymas” (angl. “Parallel Thinking”) skyrelius.

Darbą pradėjome nuo “Suvokimo žemėlapio” panaudojimo individualaus suvokimo dokumentavimui. Vėliau visi pasidalinome tradicinio mąstymo įpročių, kuriems iššūkį meta Edward de Bono, ir paralelinio mąstymo suvokimais. Pasidalinimas individualiais suvokimais buvo gera pradžia diskusijai.

Dabar pabandysiu užsidėti mėlyną kepuraitę, apibendrinti ir fiksuoti mūsų bendro darbo rezultatą.

Edward de Bono meta iššūkį Vakarų kultūroje įsišaknijusiems, per dažnai naudojamiems ir šiuolaikiniame pasaulyje nepakankamiems mąstymo įpročiams:

• Siekimui kievienoje situacijoje ieškoti absoliučios tiesos ar vieno teisingos atsakymo.
• Asmeninio suvokimo iškėlimui iki geriausio, suteikiant jam tiesos statusą;
• Ego pozicijos mąstyme įsišaknijimui.
• Užsiblokavimui nuo kito žmogaus kitokio požiūrio.
• Impulsyviam savo pozicijos laikymuisi ir gynimui, pajungiant kritinį mąstymą, argumentavimą, ginčus ir debatus.
• Pirmenybės klišėms ir kritikai atidavimui prieš naujos idėjos pasiūlymą.
• Minties nukirtimui, sustabdymui ir kūrybiškumo apribojimui.

Edward de Bono nekritikuoja, bet meta kūrybinį iššūkį. t.y. siūlo konstruktyvią alternatyvą - paralelinį mąstymą, kuris išsiskiria:

• Nuostata išgirsti, pripažinti ir suprasti kito požiūrį;
• EGO-centrizmo įveikimu;
• Bendra pastanga ieškoti sprendimo;
• Sinergija vietoj konfrontacijos;
• Vienos tiesos ar vieno teisingo atsakymo peržengimu;
• Naujų idėjų ir alternatyvų atradimu.

Edward de Bono mąstymo lavinimo sistema pateikia konkrečias priemones, kaip galima atlikti šį perėjimą.

Tai tiek paraleliai išdėstę savo suvokimus mes vakar supratome apie Edward de Bono mąstymą.

Kviečiu skaityti originalią Edward de Bono mintį, reflektuoti savo suvokimą ir juo pasidalinti. Mums pasirodė, kad tai turi prasmę.

Nauja operacinė sistema protui

Šiandien iš ryto įjungiau kompiuterį ir pamačiau siūlymą įdiegti naują operacinę sistemą. Prisipažįstu, aš stabtelėjau. Mane sulaikė abejonės ir klausimai:

• Kam man nauja operacinė sistema, jei ir su senąja gana neblogai sekasi dirbti?
• O ką ta nauja sistema siūlo? Reikia viską perskaityti - nėra laiko.
• Dažniausiai nauja operacinė sistema iš karto sklandžiai neveikia, o senosios jau nepaleisi.
• Kaip man svarbios darbinės programos veiks naujoje operacinėje sistemoje? Tikriausiai viskas išsiderins.
• Dabar reikės kokią valandą sėdėti prie kompiuterio ir pasirūpinti perinstaliavimu. O paskiau vėl viską iš naujo mokytis.
• Ar sugebėsiu? Man gali prireikti pagalbos. Taip nenoriu nieko prašyti.

Tada pažvelgiau į veidrodį ir jame pamačiau daug kartų matytus veidus žmonių, kuriems siūlau naują mąstymo paradigmą. Juk kai siūlau de Bono mąstymą kaip mąstymo kaitos galimybę, iš tikro, aš siūlau įdiegti į savo smegenis naują operacinę sistemą.

Dr. Edward de Bono sako, kad Vakarams jau metas instaliuoti naują programinę įrangą, nes senoji jau neatitinka šiuolaikinio gyvenimo reikalavimų. Mes skaitome apie ją, kartais žavimės, kartais kritikuojame, kartais sakome, kad tai nieko naujo, tačiau paspausti perinstaliavimo mygtuką vis nedrįstame:

• Kam man ji reikalinga, aš ir taip gerai mąstau.
• Ką ji naujo siūlo? Papasakok, pasakyk vienu sakiniu, aprašyk trumpai, kad nereiktų daug skaityti.
• Man tie metodai neveikia, aš geriau mąstau įprastiniu būdu. Kur įrodymai, kad jie sėkmingai veikia kitiems žmonėms?
• Aš neturiu laiko ilgam ir nuosekliam darbui su savo mąstymu. Gal galima kaip nors greitai - per pusdienį, dieną, na gerai, per savaitę.
• O kaip bus su mano įvaldytais mąstymo būdais? Ar jie vis dar veiks naujoje mąstymo sistemoje?
• Iš tikro, aš nežinau, kaip atlikti tą perinstaliavimą. Noriu padaryti pats/pati, nenoriu prašyti pagalbos.

Tai asmeninis suaugusio žmogaus apsisprendimas savo mąstymo kaitos atžvilgiu. Mokytojų apsisrendimas yra kitoks, nes jie sprendžia apie operacinę sistemą, kuri bus instaliuota į jaunas galvas, naujos kartos kompiuterius.

Galiu tik pasakyti, kad šį rytą aš paspaudžiau reikiamus mygtukus, perinstaliavau savo MacBook Pro operacinę sistemą ir atnaujinau aštuonias darbines programas. Na ir kas, kad šiuo metu nerandu kaip nustatyti Lietuvių kalbą rašybos klaidų patkrinimui, tačiau tikiu, kad su labiau patyrusių pagalba išspręsiu šią bei kitas kilsiančias problemėles ir su džiaugsmu imsiu tyrinėti naujai atsivėrusias galimybes.

Linkiu jums visiems lengvai priimti sprendimus, kada ir kokius mygtukus paspausti.

CoRT įrankių įvaldymo pratybos: laikas

Jau seniau rašiau apie mąstymo įrankių perdavimo etapus. Čia noriu stabtelėti ties trečiuoju - įrankio įvaldymo pratybomis - ir atsakyti į dažniausiai keliamus klausimus. Čia dėmesį skirsiu vienam pratybų aspektui - laikui.

Kiek laiko turi trukti pratybos?

Trumposios atsakymo versijos būtų kelios:

• Kiek reikia, t.y. kol pasiekiamas reikiamas rezultatas.
• Kiek galite, t.y. kiek realiai tam galite skirti laiko.

Realus pratybų laikas visuomet yra tarpe tarp reikalingo ir turimo laiko. Neturint laiko reikėtų laikytis nuostatos, kad nėra kur skubėti ir prie to paties įrankio pratybų grįžti keletą kartų, kol pasiekiamas laukiamas rezultatas. Geriau pakartotinai po trumpą laiką, negu vienos ištęstos pratybos.

Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į pratybų kontekstą: jei tai mąstymo pamoka mokiniams, tai gali užtekti 15-20 min. jei įrankio panaudojimą bandome integruoti į dalyko pamoką, tai tenka laiką trumpinti iki 10 min. o jei tai seminaras suaugusiems, tai galima darbuotis 20-30 min.

Daugiau laiko reiktų skirti pirmiesiems įrankiams. Vėliau atsiranda papildomi įgūdžiai ir tą patį darbą galima padaryti greičiau.

Kiek reikia duoti laiko vienos pratybų užduoties atlikimui?

Bendri rėmai būtų tokie: nuo 1 iki 5 minučių. Iki vienos minutės lėtesnieji gali nespėti susiorientuoti apie ką ta užduotis ir ką ten reikia daryti. Paliekant laiko virš penkių minučių kyla rizika pamesti fokusuotę į užduoties atlikimą ar sukristi į nagrinėjamos situacijos turinį, pametant mąstymo operaciją. 

Laiko skyrimas priklauso nuo daugelio veiksnių:

• Užduoties sudėtingumo, kiek daug skirtingų mąstymo veiksmų reikia atlikti.
• Nuo užduoties tipo: jei tai tik treniruotei skirta užduotis, tai reikia mažai laiko, jei užduotis turi taikomąją dimensiją, tai laiko reikės daugiau.
• Darbo individualumo: dirbant individualiai reikia mažiausiai laiko, kuo didesnė grupelė, tuo daugiau laiko prireiks.
• Besimokančių patirties: kuo daugiau patirties dirbant CoRT programoje, tuo mažiau laiko reikia.

Rekomenduojama vienų pratybų metu skirtingoms užduotims skirti skirtingą laiką.

Ar užduočiai laiką reikia griežtai skirti ir to laikytis, ar, esant poreikiui, galima darbą ties užduotimi pratęsti arba nutraukti?

Idealu, kai pavyksta sėkmingai parinkti ir išlaikyti. Bet tokiam sėkmingam laiko parinkimui reikia gerai žinoti situaciją grupėje (gebėjimus, motyvaciją, nuovargį) ir kiekvienos užduoties atlikimui reikalingas mąstymo sąnaudas.

Svarbu, kad kiekvienos užduoties rėmai būtų aiškūs ir jie būtų laikomi, o ne paleisti. Bet kuriuo atveju mokytojo ar trenerio ausys turi būti įtemptos. Patyręs mokytojas ar mąstymo treneris girdi ir iš "grupės ošimo" gali prognozuoti grupelių darbo fazę.

Geriau yra skirti šiek tiek mažiau laiko ir, esant reikalui, pridėti, negu nutraukinėti "į lankas išėjusias" diskusijas arba leisti grupėms nuobodžiauti.

Tempas mąstymo pratybose tiek pat svarbus, kaip ir muzikos kūrinyje. dBT tinkamai nesuskamba, jei neparenkamas ir neišlaikomas tinkamas tempas.

Linkiu išgirsti dBT kūrinio ritmą ir į jį įsijausti.

Šeštasis pojūtis - vertei apčiuopti

Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: akys leidžia jiems matyti erdvę ir spalvas, ausys yra jų kelias į garsų pasaulį, uoslė sudaro galimybę užuosti pavasarinės žemės kvėpavimą, skonio pojūtis leidžia džiaugtis maistu, o lytėjimas leidžia apčiuopti daiktus, patirti jų švelnumą ar šiurkštumą.

Taip pat žinome, kad šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta. Visi šie pojūčiai žmogui reikalingi, tačiau netekus vieno žmogus gali gyventi, kompensuoti praradimą aštrinant kitus pojūčius.

Dr. Edward de Bono siūlo išlavinti šeštą pojūtį - vertės pajautą. Čia protas būtų esminis jutimo organas. Šio pojūčio išlavinimas atveda į jautrumą vertybėms ir vertei (angl. value sensitivity).

Mes galime gyventi be šio pojūčio taip, kaip galime gyventi netekę regėjimo ar klausos. Mes galime tą pojūtį kompensuoti pavojaus pojūčiu ar užaštrinta kritika. Bet gyvenimo kokybė jau bus ne ta. Pažiūrėkite, ką duoda šis šeštasis pojūtis, ir tada galėsite apsispręsti, ar verta jį lavinti:

• Jautrumas vertei padeda priimti svarbius mokymosi, profesinės veiklos ar gyvenimo sprendimus. Kas, jei ne vertybės, gali padiktuoti atrankos kriterijus. Išlavintas vertės pajautos pojūtis kiekvienoje situacijoje leidžia greitai reflektuoti sprendimo vertę asmeninės vertybių sistemos kontekste.
• Jautrumas vertei padeda bendrauti ir bendradarbiauti. Šis pojūtis padeda atpažinti veiklos ir gyvenimo partnerių vertybių sistemas, laiku pajausti vertybinį bendrumą ar konfliktą. Net ir iškeliant skirtingas vertybes galima apjungti jėgas, kuriant tai, kas turi vertę skirtingose vertybių sistemose.
• Jautrumas vertei išlaisvina asmeninį kūrybiškumą. Kūryboje svarbi ne tik originalumo, bet ir vertingumo dimensija. Greita intuityvi vertybės pagava gali ženkliai prisidėti prie vertės sukūrimo net ir spontaniškos kūrybinės saviraiškos momentais. Sąmoninga vertybių refleksija ir verčių lauko skenavimas (naudojant "šešių vertės medalių sąrangą") gali padėti sustiprinti projektavimo (dizaino) rezultatų vertę.
• Jautrumas vertei gali atverti duris aplinkinių žmonių kūrybai. Šį pojūtį išlavinęs žmogus labai greitai įžvelgia net ir keisčiausios idėjos vertę. Tos vertės apčiuopimas ir parodymas sustiprina ne tik pačią idėją, bet ir jos autoriui suteikia papildomą postūmį tolimesniam idėjos vystymui.
• Jautrumas vertei padeda įprasminti gyvenimą. Jei mūsų gyvenimas ir profesinė veikla yra orientuoti į svarbių vertybių realizaciją, tai patiriamas gyvenimo pilnatvės ir prasmės jausmas. Šio pojūčio atrofija neleidžia pajusti kasdienių sprendimų ir darbų vertės ir veda į beprasmybės išgyvenimą.

Jei vertės pojūtis mums yra ne mažiau svarbus kaip išlavėjusi klausa ar uoslė, tai turėtume ką nors daryti dėl šio pojūčio lavinimo. Reikėtų pradėti nuo savęs, nuo savo vaikų, o paskui pasiūlyti šią galimybę savo mokiniams, studentams ar kolegoms. Kelių į vertės pojūčio lavinimą yra daug. Venas iš jų gali būti Edward de Bono "šešių vertės medalių" sąrangos panaudojimas.

Na, ar verta tai daryti? Ar jaučiate vertę? Taip... Ne...

Žalvario medalis mokyklai

Jūsų mokykla ideali. Ji nusipelno visų, anksčiau paminėtų, medalių: kiekviename vaike ir mokytojo asmenyje pirmiausia matomas Žmogus, visa mokyklos veikla orientuota į pagrindinės paskirties išpildymą, ta mokykla - tai inspiruojanti kūrybinė aplinka pedagogams ir mokiniams, joje užtikrinamas sutartų kokybės standartų išpildymas, o šios mokyklos buvimas ženkliai padidina visos miesto bendruomenės gerovę.

Tai yra faktas. Tai yra realybė. Bet kaip pati mokykla tai suvokia? Kaip tai tai suvokia jos mokytojai, mokiniai, tėvai, savivaldybės atstovai ir visi kiti, dėl kurių ir su kurių pagalba ji veikia? Kokį įvaizdį ji turi vietinių ir aplinkinių žmonių akyse? Šie klausimai turi rūpėti mokyklai, pretenduojančiai į žalvario medalį.

Dauguma mūsų sprendimų ir veiksmų yra paremti tuo, kaip mes suvokiame dalykus, o ne tuo, kokie tie dalykai iš tikrųjų yra. Mes esame skirtingi ir skirtingai suvokiame dalykus. Dėl to, ir mūsų pasirinkimai, ir mūsų sprendimai yra skirtingi.

Pirmasis suvokimas mus gali apgauti. Mes pasirenkame, o pasirodo, kad viskas yra ne taip, kaip mums atrodė iš pradžių. Mūsų suvokimą galima paveikti, juo galima manipuliuoti. Ne kartą apsigavę mes nustojame pasikliauti savo suvokimu ir dairomės, kaip renkasi ir sprendžia kiti. Jei nepasitikime savo suvokimu, tenka pasikliauti kitų suvokimu.

Mokyklos, kaip ir bet kurios organizacijos, veiklos sėkmė priklauso nuo to, kaip adekvačiai jos veiklą suvokia darbuotojai, partneriai, klientai ir visi "garsą apie" skleidžiantys subjektai.

Žalvario medalio nusipelno ne ta mokykla, kuri sako: "Mes gerai dirbame ir visai mums nesvarbu, ką kiti apie mus galvoja", o ta, kuri:

• nuolatos įvardina savęs suvokimą,
• pasitikrina, kaip ją suvokia aplinka ir
• daro konkrečius žingsnius adekvataus suvokimo formavimui.

Iš realybei artimo įvaizdžio laimi visi:

• Jei mokytojas adekvačiai suvokia situaciją mokykloje ir savo darbą joje, tai jis turi galimybę priimti adekvačius sprendimus;
• Jei mokinys adekvačiai suvokia mokyklą, jos paskirtį ir veiklą, tai jam lengviau įsijungti į bendrą mokyklos gyvenimą ir darbą.
• Jei tėvai adekvačiai suvokia mokyklos teikiamas paslaugas, tai jie turi galimybę priimti adekvačius sprendimus dėl savo vaikų mokymosi.
• Nuo steigėjų ir rėmėjų suvokimo smarkiai priklauso mokyklos veiklos sąlygos ir ištekliai.
• Bendras mokyklos įvaizdis pritraukia arba atstumia naujus darbuotojus ir klientus.

Jei pretenduojant į anksčiau pristatytus penkis medalius mokyklai reikėjo susirūpinti savo veiklos ar gyvenimu realybe, tai žalvario medalis reikalauja pasirūpinti tos realybės suvokimu. Žalvario medalio siekianti mokykla turi nuolat ieškoti to teisingo balanso tarp rūpesčio vertingos realybės kūrimu ir adekvataus įvaizdžio formavimu.

Šiuo paskutiniu, nominacijas pristatančiu, pranešimu kviečiu mokyklas peržvelgti visas šešias nominacijas, išsidėstyti prioritetus, siekti vieno medalio, bet neapleisti reikalų kitų medalių verčių srityse.

Komandos HBDI® profilis

Kas yra sėkminga komanda? Atsakymų yra daug.

• Gal tai bendraminčių grupelė, susitelkusi savo vienos bendros minties apmąstymui?
• O gal tai visuma skirtingai mąstančių ir veikiančių asmenybių, gerbiančių savo bei kitų narių unikalų indėlį į bendrą darbą?

Komandos mąstymo profilio analizė yra efektyvus komandos potencijos pažinimo ir maksimalaus išnaudojimo metodas. Tai tolimesnis žingsnis po individualių mąstymo profilių analizės komandoje. Komanda jau laimi po pirmo žingsnio, kai kiekvienas jos narys geriau pažįsta mąstymo įvairovę ir randa savo vietą joje.

Komanda laimi dvigubai kai:

• Komandos nariai pamato visos komandos mąstymo profilį visuminio mąstymo kontekste;
• Giliau supranta minties proceso dinamiką įprastinėse ir streso situacijose;
• Sugretina komandos mąstymo profilį su komandos atliekamų užduočių profiliu;
• Išryškina specifinį kiekvieno nario indėlį, kurį jis/ji gali įnešti į bendrą komandos darbą;
• Atskleidžia tarpusavio papildymo ir potencialaus konflikto sritis.

HBDI komandos profilio analizė skirtingą vertę turi skirtingoms komandoms:

• Ilgesnį laiką darniai dirbanti komanda, kuri siekia padidinti savo bendro darbo efektyvumą. HBDI komandos profilio analizė tokiai komandai atskleis darnaus darbo prielaidas ir padės jas geriau eksploatuoti, tai pat parodys kelius, kaip išeiti iš komforto zonos ir padidinti bendro darbo produktyvumą.
• Jau susiformavusi komanda, kuri plečia savo veiklą ar imasi naujų užduočių. Šiai komandai darbas su HBDI komandos profiliu padės įžvelgti naujus iššūkius komandos mąstymui bei rasti savo komandoje vidinių potencijų šių iššūkių įveikimui.
• Komanda, kurioje randasi "trintis" ir reikia spręsti joje kilusias problemas. Racionali komandos duomenų analizė padės racionaliai pažvelgti į įtampų šaltinius ir žengti žingsnį link konfliktų sprendimo.
• Laikina projekto įgyvendinimui suformuota komanda, kuri siekia pagreitinti komandos formavimosi procesą. HBDI komandos profilio analizė padės greičiau rasti bendrą kalbą bei suderinti grupės narių indėlius į grupės veiklą.

Būtina pažymėti, kad HBDI komandos profilyje pavaizduoti individualūs bei apibendrinti duomenys, tačiau griežtai išlaikomas individualių duomenų anonimiškumas. Grupė gali spręsti, ar jos viduje nariai vienas kitam atskleis savo individualius duomenis. Savo duomenis grupei gali atskleisti tik pats individas. Grupės sprendimu atliktas individualių profilių išviešinimas grupės profilio analizę ir rezultatų panaudojimą kilstelėja į naują lygmenį.

HBDI komandos profilio analizę ir panaudojimą galima suskirstyti į šiuos etapus:

1. Pasirengimas: susipažinimas su HBDI sistemos potencija ir apsisprendimas ją panaudoti komandai.
2. HBDI individualių mąstymo profilių analizė (atliekama individualiai su kiekvienu komandos nariu).
3. Modulis "Mąstyk apie komandą" (sertifikuoto praktiko vedama 8 val. sesija).
4. Komandos savarankiškas darbas su savimi ir konsultacijos (pagal poreikį).

Siūlau komandoms pasinaudoti šia galimybe. Daugiau informacijos rasite mokymų brošiūroje.

AGO mažiesiems

Pasidairydami po suaugusiųjų pasaulį mes galime pamatyti žmones, kurie kelia tikslus ir jų siekia. Kiti lyg ir "plaukia pasroviui". Tikslų kėlimas ir veiklos orientavimas į juos yra viena iš esminių veiklos kompetencijų.

Ką mes galime, padaryti, kad mūsų mažieji užaugtų veiklos subjektais, turinčiais gyvenimo siekius, keliančiais pamatuotus tikslus ir jų siekiančiais?

Čia gali padėti Edward de Bono CoRT 1 programos įrankis AGO (Siekiai, Tikslai, Uždaviniai). AGO mums padeda sąmoningai nukreipti dėmesį į tikslingumą ir pravesti mintį nuo tolimųjų siekių iki kasdieninių uždavinių.

Patys mažiausieji gyvena ir veikia instinktyviai: pajaučia poreikį ir veikia jį tenkindami arba reikalauja kitų patenkinti jo/jos poreikius. Vystantis kalbai atsiranda galimybė įvardinti savo norus: "noriu žaislo", "noriu gerti". Tai ir gal būtų pirmasis sąmoningumo žingsnis. Šį žingsnį galime paskatinti klausdami ir kalbėdami apie tai, ko vaikas nori ar nenori.

Pasyvus noras tai dar ne tikslas, nes jis neturi sąmoningo tikslo siekimo dimensijos - tikslingo veikimo. Kai kuriems trimečiams čia jau yra iššūkis. Jie jau yra savo norų tenkinimo meistrai: žino kokius "mygtukus paspausti" mamai ar tėčiui, kad gautų ko nori. Jie tai daro pusiau sąmoningai. Tačiau daug sunkiau sugalvoti, ką darysiu, įvardinti ir fokusuotis į tai. Tai laikas mokytis atskirti betikslį ir tikslingą veikimą. Ateina laikas klausimams: "Ką nori padaryti?" "Ką čia darai?" "Kas čia bus?"

Ikimokykliniame amžiuje svarbu ta veiklumo pozicija: perėjimas nuo "noriu" prie "aš darau", "aš padarysiu". Čia pritartų ir Eriksonas, kuris 3-6 metus numato kritiniais vaiko iniciatyvumo raidai.

Pradinėse klasėse galima jau išskirti diadą: tikslą ir uždavinį arba siekį ir tikslą. Metas pradėti statyti kopetėles: "Tu sieki būti balerina. Ką turi padaryti, kad ja taptum?" "Tu nori, kad tėtis nupirktų dviratį. Ką turi padaryti, kad tai taptų įmanoma?"

Tik tada, kai diada lengvai atsiskiria galima įvesti ir tris žingsniukus: "Kuo trokšti būti?" (siekis) "Ką reikia padaryti, kad tuo taptum?" (tikslai) "Ką gali padaryti šiandien?" (uždavinys). Iš to galima padaryti smagų žaidimą.

Pradinukams gali būti sunku mintį pravesti priešinga kryptimi: nuo uždavinių iki siekių. Tad šį žingsnį geriau palikti paauglystei. Tada ateina laikas klausti: "Dėl ko?" ir reflektuoti konkrečių kasdieninių veiksmų prasmę tolimųjų siekių perspektyvoje.

Taigi, AGO įrankį savo lygiu gali paimti ir ikimokyklinukai, ir pradinukai:

• Ikimokyklinukams AGO reiškia veiklos tikslingumą;
• Pradinukams prisideda veiklos planavimo dimensija: siekių nuleidimas iki tikslų, o pastarųjų išskaidymas į uždavinius.

Ikimokykliniame amžiuje gali rastis "mano tikslas" ir "kito tikslas", o pradinukai jau galėtų pridėti "mūsų tikslas".

Tikiu, kad aiškiau matant siekiamus darbo su AGO lygmenis, tėvams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams bei pradinukų mokytojams bus lengviau matyti, kurioje tikslingumo suvokimo stadijoje vaikai yra, planuoti tolimesnius žingsnius ir pasitelkti kūrybiškumą parenkant būdus ir priemones.

CoRT 4 instrumentai kūrybos procese

Jau ne kartą kalbėjome apie kūrybos procesą:

• Peržvelgėme viso proto įjungimą į kūrybą.
• Sudėstėme Edward de Bono kepuraitės į kūrybinę seką.

Šiandien noriu eiti toliau - į kūrybinio proceso virtuvę - ir apžvelgti CoRT 4 KŪRYBA instrumentų panaudojimą kūrybos procese. Bandysiu prisilaikyti jau anksčiau įvestos kūrybos proceso logikos, tačiau apjungsiu smulkesnius žingsnelius į stambesnes fazes.

Pirmoji kūrybinė fazė - Susidomėjimas ir pasirengimas. Čia minties darbo efektyvumą gali padidinti trys instrumentai:

• Instrumentas "Apibrėžk problemą", leis praplėsti probleminės situacijos suvokimą, apčiuopti problemos esmę ir angažuotis tos problemos sprendimui.
• Instrumentas "Reikalavimai" padės formuluoti kūrybinę užduotį - suformuos "indą", į kurį toliau bus liejama mintis.
• "Taip-Ne-Po" panaudojimas kūrybinės sesijos pradžioje padės "išjungti" visa žinančio eksperto poziciją ir "įjungti" atviros galimybių paieškos modą mąstyme.

Vienas, du ar visi trys instrumentai gali būti panaudoti pasirinktinai pagal situaciją kūrybinio darbo pradžioje. Pagal poreikį gali būti pritraukti ir analitinio pobūdžio instrumentarijus.

Antroji kūrybinė fazė - Idėjų generavimas. Čia tradicinę procesų porą - inkubaciją ir nušvitimą - čia galima pakeisti idėjų generavimu, panaudojant lateralinio mąstymo ir/ar sintezės įrankius.

• "Brastos akmuo" kūrybiniame procese padės pagauti ir panaudoti kiekvieną idėją ir ją panaudoti tolimesniam idėjų generacijos išjudinimui, paspartinimui ir produktyvumo padidinimui.
• "Atsitiktinis indėlis" padės rasti naujų idėjų aklavietės situacijoje, kai jokia nauja mintis neateina į galvą. Tai idealus "kūrybinių minčių aruodo" atvėrimo įrankis.
• "Iššūkis konceptui" padės rasti naują požiūrį į dalykus, formuluoti naujus konceptus ir pasiekti generuojamų idėjų inovatyvumo.
• "Dominuojančią idėją" rekomenduojama panaudoti tada, kai atsiranda pojūtis, kad idėjų generavimas ir plėtojimas grįžta į "pramintą vagą". Tos vagos įvardinimas turi padėti išsilaisvinti iš jos.
• "Derinių" įrankio panaudojimas divergentinį (mintį skleidžiantį) mąstymą padės perjungti į konvergentinį (mintį surenkantį) mąstymą ir atlikti integraciją arba sintezę.

Realiame kūrybos procese reikia pasirinkti vieną ar kelis įrankius, kurie geriausiai atitinka kūrybos procese susiklosčiusią situaciją. Reikia prisiminti, kad instrumentai tarnauja kūrėjui, o ne atvirkščiai.

Trečioji fazė - Vertinimas ir ištobulinimas. Čia jau stabdome idėjų generavimo procesą ir pajudame link idėjos išbaigimo.

• Čia vėl pakartotinai reikėtų panaudoti "Reikalavimų" instrumentą. Mažiausiai reikėtų prisiminti pradžioje įvardintus reikalavimus. Šioje fazėje pravartu reflektuoti požiūrio į reikalavimus pasikeitimą - kūrybiniame procese tokie pokyčiai gana tikėtini.
• Taip pat galima skirti laiko darbui su įrankiu "Pašalink trūkumus". Čia reikia fokusuotai padirbėti ties pagrindinės idėjos tobulinimu ir susilaikyti nuo tolimesnio "žalių" idėjų generavimo.
• "Vertinimo" panaudojimas turėtų padėti sustabdyti ir uždaryti kūrybinę sesiją. Vertinimas turės pateikti verdiktą, ką toliau daryti: grįžti prie idėjų paieškos, ar pereiti prie planavimo ir įgyvendinimo.

Šitos instrumentų išsidėstymas nėra grynai teorinis žaidimas, bandymas dar vienu būdu aprašyti kūrybos procesą. Aš tikiuosi, kad šitoks įrankių sudėstymas į tris lentynėles padės konkrečioje kūrybinėje situacijoje greičiau rasti, išsitraukti ir panaudoti reikalingą įrankį.

Sėkmės instrumentuojant kūrybos procesą!

Medžio medalis mokyklai

Tęsiu nominacijų mokykloms pagal Edward de Bono "šešis vertės medalius" skelbimą ir kviečiu atgręžti į aplinką.

Čia kalba eis apie aplinką, kuri peržengia individualaus žmogaus ar organizacijos interesų zonos ribas. Tokiam žingsniui būtina peržengti taip visiems savą savanaudiškumą.

Ar teko matyti žmogelį, kuris savo noru prie stotelės gėlių nutarė pasodinti? Man teko. Bet man teko ne kartą matyti ir tai, kaip tūlas pilietis kaimynui per tvorą šiukšles pila. Tai mūsų požiūrio į aplinką ženklai.

Dažnai, kai kalba pasisuka apie aplinką, visi įsivaizduoja gamtosaugininkų veiklą. Tai labai siaura aplinkos traktuotė. Siekdami medinio medalio mes turėtume pagalvoti apie visą fizinę aplinką, kuri gali būti natūrali arba kitų sukurta, galime pagalvoti apie socialinę aplinką - aplinkinius žmones ir jų gyvenimą, veiklą ir tarpusavio santykius. Taip pat nereikėtų pamiršti kultūrinės, politinės, švietimo ar verslo aplinkos.

Kai galvojame apie mokyklą, tai pirmiausia natūralu pagalvoti apie jos artimąją aplinką: mikrorajoną ar miestelį. Į medžio medalį pretenduojančiai mokyklos turėtų savęs paklausti:

• Kokią įtaką mūsų mokyklos tiesioginė veikla daro mikrorajono ar miestelio gyvenimui?
• Kaip mokykla išplečia savo veiklą ir konkrečiais veiksmais prisideda prie vietinės bendruomenės gerovės?

Tada dėmesį galima perkelti į kitą vis dar artimą aplinką - švietimo aplinką:

• Kokį indėlį mokykla daro kitoms miesto ar Lietuvos mokykloms? Ar peržiangia konkurencijos ir ignoravimo sieną?
• Kaip tos mokyklos mokyklos veikla prisideda prie švietimo politikos aplinkos formavimo?

Šiuos ir panašius klausimus reikėtų kartoti plečiant ir tolinant aplinką. Pvz. Kaip mokykla prisideda prie emigracijos problemos Lietuvoje sprendimo? Arba ką nuveikė gamtosaugos srityje? ir t.t.

Vertinant medinio medalio nominantus reiktų atsižvelgti į tris kriterijus:

1. Įskaitomos aplinkos plotį: mato ir harmonizuoja santykį daugiau ne su viena aplinka.
2. Intencijos lygius: sąmoningai stengiasi apriboti žalą aplinkai ar siekia gerinti/tobulinti aplinką dėl šalia esančių žmonių bei organizacijų gerovės.
3. Konkretų veiksmą, o ne tik gerus norus.

Pabaigai noriu prisiminti kelis medžio medalio vertybių iškėlimo pavyzdžius.

Pirmasis man tapo žinomas prieš gerą dešimtmetį. VDU Švietimo studijų centro edukologijos programoje studijavo mokytoja iš kaimo, kuri kėlė mokyklos vaidmens kaimo socio-kultūrinei aplinkai problemą. Optimizuojant švietimo tinklą (siekiant sidabro medalio vertybių) buvo kultūriškai nuskurdinta kaimo bendruomenė. Mokytoja mokslo priemonėmis ėmėsi kovoti už medinio medalio vertybes.

Antrasis pavyzdys yra mokyklos, kuri rado būdą, kaip suderinti tiesioginius ugdymo proceso poreikius (sidabro medalis) su intencija prisidėti prie vietinės bendruomenės gerovės. Pilietiškumo, socialinių įgūdžių ir veiklumo ugdymo programos buvo išleistos iš mokyklos ir perkeltos į savanoriškos veiklos bendruomenėje kontekstą.

Pavyzdžių yra, o ar bus pasekėjų?

Mąstymo įrankiai ir sąrangos dBT sistemoje

Šiek tiek giliau mąstymo lavinimu besidomintys žmonės kelia kitus klausimus, nei tie, kurie ieško pavienio metodo ar technikos bet kurios mąstymo reikalaujančios problemos sprendimui.

Vienas iš tokių klausimų, į kurį gana dažnai tenka atsakinėti, yra toks: "Koks esminis skirtumas tarp Edward de Bono sistemoje naudojamų terminų "įrankis" (angl. tool) ir "sąranga" (angl. framework)? Čia bandysiu tiesiogiai į šį klausimą atsakyti.

Edward de Bono sąrangos prasmės aiškinimąsi rekomenduoja pradėti nuo trumpo pratimo:

Atsistokite prie lango, užsimerkite, vėliau atsimerkite ir pasakykite, ką matote.

Gal pamatysite prabėgančią katytę, gal gatve pravažiuos paskutinio modelio Porsche , o gal dėmesys stabtelės ties mergaite raudona suknele.

Dabar pratimą pakartokite panaudodami paprasčiausią sąrangą: kairės-priekis-dešinė. Disciplinuokite save ir kiekvienai žiūrėjimo krypčiai skirkite po minutę.

Koks skirtumas?

Tokios sąrangos panaudojimas padeda suvaldyti plaukiojantį dėmesį ir disciplinuotai peržvelgti visą pro langą regimą vaizdą. Paprasta ir efektyvu.

Panašų efektą galima gauti ir naudojant "šešias mąstymo kepuraites", "šešis vertės medalius" ar "šešis veiklos batus". Šios trys sąrangos mąstymo ar veikimo lauką suskirsto į šešias kryptis, kuriomis reikia pamąstyti, pažiūrėti ar veikti. Taigi, mes daugiau nesiblaškome, o kryptingai mąstome ir veikiame.

Laisvos minties tėkmės mėgėjai gali prieštarauti: "Kokia kūryba gali būt, kai esi įkištas į rėmus?" Čia atsakymas trumpas: "Kūryba nėra betvarkė".

Noriu pradėti nuo trijų esminių bet kurio įrankio bruožų:

• Kai norime į sieną įkalti vinį, mes jo nestumiame pirštu, mes pasiimame plaktuką. Įrankis yra tai, kas turi aiškią paskirtį ar funkciją.
• Mes paimame plaktuką, atliekame darbą ir padedame. Įrankis nėra ranka, mes jį paimame, panaudojame, o kai nereikia, tai padedame į dėžutę.
• Mes negimstame mokėdami kalti. Mums kas nors parodo ir mes išmokstame. Įrankis nėra natūralus, jį reikia įvaldyti ir tik tada jis gerai tarnauja.

Tas pats galioja ir mąstymo įrankiui. Ji padeda realizuoti mums reikalingą mąstymo būdą ir gauti siekiamą rezultatą. Kai reikia apmąstyti idėją ir pasiūlymą, tai pasiimsiu PMI, o kai reikia plačiau pamąstyti prieš priimant sprendimą, tada man padės CAF. Mąstymo įrankio panaudojimas čia reiškia sąmoningą etiketės PMI ar CAF panaudojimą gerai atidirbtos mąstymo veiksmų sekos įjungimui.

Sąrangos ir įrankiai gali būti naudojami kartu ir pakaitomis. Pvz. Reikia naujų idėjų. Užsidedu žaliąją kepuraitę ir bandau jas generuoti. Jei nesigauna, tai greitai išsitraukiu "postūmį iš šalies" ir per 5 minutes išsirašau ne mažiau 10 naujų idėjų. tada deduosi getonąją kepuraitę ir tas idėjas apmąstau.

Tai štai kaip viskas toje de Bono mąstymo sistemoje veikia.

Aš dar grįšiu prie sąrangų ir įrankių derinimo kasdieniniame gyvenime bei rengiant mokymų programas.

HBDI panaudojimas porai

Sako, kad pavasarį net ir lėktuvai skraido po du. Baigiasi pavasaris, ateina vasara, o rudenį prasiskleidžia porų gyvenimas šeimose, versle, tarpusavio pagalboje, mokyme ir kt. srityse. "Kur du stos visados daugiau padarys" - teigia liaudies išmintis.

Tačiau galime stebėti ir tokius atvejus, kai verslo ar šeimyninio gyvenimo partneriai neranda rakto į bendrabūvio bei veiklos kokybę. Čia Herrmann metodologija siūlo sprendimą - lyginamąją dviejų individų mąstymo polinkių analizę - HBDI poros profilį. HBDI poros profilio analizė ir profesionalus interpretavimas leidžia išryškinti potencialias sinergijos ar konflikto sritis įprastinėse ir streso sąlygose bei atskleisti naują bendravimo ir bendradarbiavimo perspektyvą bendro gyvenimo ar veiklos kontekstuose.

HBDI poros profilio analizė gali būti aktuali trijose situacijose:

Įvedimo situacija, kai du žmonės dar vienas kito nežino, bet juos suvedė bendra veikla ar gyvenimas. Tai gali būti:

• Į bendrą darbą poroje įsijungiant naujam darbuotojui HBDI poros profilio analizė ir interpretacija panaudojami kaip būdas susipažinti ir greičiau pasirengti bendram darbui.
• Naujo nario įsijungimas į komandą gali būti pagreitintas atlikus naujojo nario porų su visais kitais komandos nariais analizę.
• HBDI poros profilio perskaitymas gali būti kaip pirmasis mokytojo susitikimas su besimokančiu žmogumi. Tai gali ne tik juos pastatyti į lygiaverčių mąstančių partnerių gretą, bet ir padėti nuo pat pradžių suderinti mokymo ir mokymosi stilius.
• pradžioje vyro ir moters santykiai rutuliojasi intuityviai, tačiau kai kurioms poroms dar santykių pradžioje rūpi paieškoti gilesnio tarpusavio supratimo. HBDI yra viena galimybė.

Sinergijos siekimo situacija, kai du žmonės vienas kitą žino, gerai sutaria, nori būti ar dirbti kartu, tačiau siekia maksimalios bendrabūvio ar bendros veiklos sinergijos. Tai gali būti šie HBDI panaudojimo atvejai:

• Seniems bendradarbiams ar vadybinės komandos nariams pravartu atlikti HBDI poros profilio analizę ir interpretaciją prieš išeinant į naują veiklos etapą ar imantis naujos užduoties.
• Sutuoktiniams pravartu pažvelgti į HBDI poros profilį ir jo pagrindu stiprinti tarpusavio santykius arba optimizuoti šeimos kaip organizacijos funkcionavimą.
• Kartais pravartu atlikti HBDI poros profilių analizę motinai/tėvui ir paaugusiam sūnui/dukrai. Tai galimybė tarpusavio supratimą pakelti į naują lygmenį.
• Bendrą mokymo ir mokymosi patirtį sukaupę mokytojas ir mokinys gali atlikti HBDI poros profilio interpretaciją ir paieškoti naujų sinergijos galimybių mokymo-mokymosi veikloje.
• Mentoriaus ir jo kliento HBDI poros profilio analizė gali tiesiogiai prisidėti prie harmoningesnio tarpusavio santykio užmezgimo ir efektyvesnio bendradarbiavimo.

Konflikto sprendimo situacija, kai du žmonės žino vienas kitą ir tarp jų yra tam tikrų aštrių neišspręstų klausimų, kuriuos jie siekia išspręsti. Konfliktas gali iškilti bet kuriai, aukščiau paminėtai, grupei. HBDI poros profilio analizė ir interpretacija padės:

• Racionalizuoti "emociškai įelektrintą" situaciją.
• Apčiuopti mąstyme slypintį konflikto pagrindą.
• Kartu ieškoti konflikto sprendimo kelių.

HBDI panaudojimas porai vyksta tokiais etapais:

1. Apsisprendimas poroje panaudoti HBDI
2. HBDI panaudojimas individualiame lygmenyje
3. HBDI poros profilio analizė (individualiai)
4. HBDI poros profilio interpretavimas (su konsultantu)
5. Gautos informacijos panaudojimo galimybių apžvalga
6. Bendras sprendimas ir tolimesnis darbas plėtojant santykius poroje.

Kviečiu įvairias poras pasinaudoti HBDI poros profilio atskleidžiamomis galimybėmis geriau vienam kitą pažinti bei harmonizuoti santykius ir bendrą veiklą. Daugiau informacijos rasite paslaugos brošiūroje.

C&S mažiesiems

Priežasties-pasekmės ryšio supratimas yra svarbus loginio mąstymo vystymosi etapas. Psichologai teigia, kad net pirmaisiais savo gyvenimo metais mažylis pradeda eksperimentuoti su veiksmo ir poveikio grandine. Mažasis meta šaukštelį ir laukia kol jis nukris. Jam smagu atrasti naują grandinę, o paskui ją išbandyti daug kartų, jau žinant ir laukiant konkrečios pasekmės.

Suaugusieji jau meistriškai operuoja priežastingumo ryšiu. Jie siekia logiško įvykių paaiškinimo: "tai įvyko todėl, kad ...". Jie greitai randa priežastis, o jei reikia, dar ir kaltuosius.

Ir pirmasis, ir antrasis priežastinio ryšio panaudojimas yra dar toli nuo to, ką siūlo Edward de Bono CoRT 1 įrankis "padariniai ir pasekmės" (C&S). Mažieji pagrindinį dėmesį sukaupia į savo veiksmo rezultatą, o suaugę akcentuoja priežastis. C&S mokina peržengti rezultato matymą ir pažvelgti ne atgal, o į ateitį. C&S yra ne apie užtikrintą logišką žinojimą, kaip yra ar kaip buvo, o apie galimybę, kas gali nutikti ateityje.

C&S yra didelis šuolis mąstyme, todėl ikimokyklinio ugdymo ar pradinių klasių pedagogas turi gerai įvertinti, ar vaikai šiam šuoliui yra pasirengę. Čia svarbios dvi prielaidos:

• Gebėjimas tikslingai veikti siekiant rezultato.  Pvz. "Aš dabar statau namą iš kaladėlių"
• Gebėjimas operuoti priežasties-pasekmės ryšiu. Pvz. "Gaidelis išmušė vištytei akelę, nes jam lazdynas kelnaites suplėšė"

Pirmasis ir pats svarbiausias supratimas, kuris turėtų būti pasėjamas mažųjų galvose pradedant dirbti su C&S, yra tas, kad veiksmas veda į rezultatą, bet veiksmas ar jau gautas rezultatas gali sukelti netikėtą poveikį aplinkai - žmonėms, daiktams gamtai. Šituos dalykus tam tikru lygiu suvokia ir trimečiai. Jie žino, kad jei siekdami savo tikslų peržengs draudimų ribas mama gali supykti, paskui ir žaislas dar gali būti atimtas. Čia ir vieta pradėti kalbėtis: "O kas dar gali nutikti, jei tu...?" "Kas gali būti, jei ...?"

Antras ne mažiau svarbus supratimas yra tai, kad tie pašaliniai poveikiai gali būti ir geri, ir blogi. Žinant audringą mažųjų fantaziją nereikėtų persistengti su blogų pasekmių akcentavimu. Užtenka prieš veikiant sustabdyti ir draugiškai paklausti: "O kas gali nutikti, jei tu paimsi Mato traktorių?", sulaukti atsakymo ir paklausti: "Ar tai yra gerai?"

Šie du pirmieji žingsniai, manau, yra tai, ko realiai galima siekti ikimokykliniame amžiuje. Pradinukai jau gali eiti toliau.

Pradinukai jau gali atrasti, kad pasekmės gali rastis pačiose netikėčiausiose vietose, nutolusiose nuo tiesioginio poveikio zonos. "Marytė gali pasodinti gėlytę prie laiptinės durų, o pro šalį ėjusi moteris taip apsidžiaugti, kad parėjusi namo geros nuotaikos vedina savo vaikams iškeps vaisinį pyragą pyragą."

Kitas žingsnis yra pasekmių laiko skalėje suvokimas. Nors mažųjų laiko suvokimas dar smarkiai skiriasi nuo suaugusių, bet jau čia gali rastis laiko skalė: "iš karto", "vėliau tą dieną", "po dienos", "po svaitės" ir "po mėnesio". Galima mintimis bėgti ir toliau, bet reikia sekti, kur jau nutrūksta pasekmių grandinė ir kur prasideda grynoji fantazija apie gyvenimą po šimto metų.

Pradinukus jau galima vesti ir į instrumentinį lygmenį - sąmoningą sustojimą ir pasekmių paiešką prieš priimant svarbų sprendimą. Tada mąstymo įrankio mokymas įgyja dBT metodikos rėmus, ant sienos atsiranda C&S plakatas, o rankose C&S kortelė.

Kviečiu tėvelius ir mažųjų pedagogus į šią ilgą, bet prasmingą mąstymo lavinimo kelionę, padedančią vaikams išsivaduoti iš "post factum" analizuojamų priežasčių vergovės ir priimti pasekmių matymu pagrįstus sprendimus.

Plieno medalis mokyklai

Tvirtas kaip plienas, užtikrintai geriausias, kokybiškas. Kokybė Edward de Bono "šešių vertės medalių" sąrangoje iškelia kokybės vertę.

• Organizacija gali tarnauti žmogui, bet ar tai daro gerai?
• Organizacija gali atlikti savo funkciją, bet ar ji tai atlieka gerai?
• Organizacija gali sprogti nuo kūrybinių iniciatyvų, bet ar jos kokybiškai įgyvendinamos?

Plienas gali sustiprinti kitų medalių vertę, bet gali su jomis konfliktuoti. Siekiant kokybės gali tekti priimti žmonėms skausmingus sprendimus ir sukelti konfliktą su aukso medalio vertybėmis. Kokybės reikalavimas dažnai uždaro duris neparengtos naujovės įgyvendinimui ir išeina į konfliktą su stiklo medalio vertybėmis.

Tęsdama nominacijų mokykloms pristatymą apžvelgsiu tris plieno medalio pretendentės kriterijus:

Vienas iš svarbiausių kriterijų yra kokybės intencija, motyvacija siekti kokybės. Kokybės intencija gali pareiti iš pagarbos savo profesijai ir siekimo išsaugoti profesionalo prestižą. Ta intencija gali ateiti iš supratimo, kad tik aukšta kokybė yra pagrindinė išlikimo rinkoje sąlyga. Kokybės siekimo motyvacija gali ateiti iš įsipareigojimo savo klientams. Nėra labai blogai kai kokybės siekimui paskatina ir "spaudimas iš viršaus", reikalavimas atliepti apibrėžtus standartus. Siekiant medalio ne tiek svarbu iš kur ta intencija pareina, bet ji turi apimti visą mokyklą. Jei visi organizacijos nariai nėra motyvuoti siekti kokybės, tai kokybės iniciatyva mokykloje pavirsta dar viena priespauda. Tai kelia konfliktą su aukso medalio vertybėmis.

Plieno medalio siekiančioje mokykloje turi būti sutarta dėl kokybės apibrėžimo. Kas tai mokyklai yra kokybė? Kaip ta kokybė aprašoma pagal kokybės kriterijus? Kokie rodikliai rodo, kad viena ar kita mokyklos veiklos sritis yra kokybiška? Turėtų būti susitarta ir dėl standarto: kiek gerai turi būti, kad galėtume pasakyti "gerai", "labai gerai" ar "puikiai". O kur ta žemutinė riba, kurią peržengus kokybės trūkumas tampa visuotinai netoleruotinas. Šitie dalykai turi būti sutarti, nuolatos peržiūrimi ir keičiami. Sustojimas kokybės apibrėžimo darbuose uždarys mokyklą kietuose praeities gniaužtuose ir panaikins kūrybos galimybę ir sukels konfliktą su stiklo medalio vertybėmis.

Trečias svarbus kriterijus yra kokybės sistemos buvimas. Ką tai reiškia? Mokykloje turi būti sistema, kuri užtikrintų nuolatinį kokybės vertinimą ir tobulinimą. Turi būti aprašyti kokybės procesai, priemonės, metodai, veikėjai ir jų atsakomybės. Sistema būtina tam, kad kokybės darbai nevirstų pavienėmis iniciatyvomis, o taptų nuolatiniu procesu, kad visiems būtų aišku kas, ką, kada ir kaip vardan kokybės turi padaryti. Ši sistema taip pat negali būti statiška. Ši sistema turi būti peržiūrima ir tobulinama, kitaip ji taps stabdžiu vystymuisi ir konfliktuos su stiklo medalio vertybėmis.

Kokybės judėjimas mokyklose nėra naujiena. Yra mokyklų sėkmingai diegiančių kokybės vadybos sistemas, yra mokyklų keliančių kokybės idėją ir palaipsniui plėtojančių kokybės kultūrą. Tad aš esu įsitikinusi, kad pretendentų į plieno medalį bus.

Kepuraitės kūrybos procese

Dabar pabandysiu atkoduoti kūrybos proceso supratimą dBT sistemoje. Tam pasinaudosiu Edward de Bono siūloma kepuraičių seka kūrybinėms situacijoms ir jau mano anksčiau atlikta kūrybos proceso apžvalga iš visuminio proto perspektyvos bei "šešių mąstymo kepuraičių" mąstymo aprėptimi.

Žemiau aptariamų kūrybinio proceso žingsnelių numeriai sutampa su numeriais paveikslėlyje.

1. Edward de Bono siūlo padėti nuo mėlynosios kepuraitės. Čia ji būtina ne tiek mąstymo suorganizavimui, kiek kūrybinės užduoties ryškinimui (A sritis Herrmann modelyje). Tai sutaptų su kitų autorių išskiriamu parengiamuoju etapu. Tačiau skirtumas yra tame, kad tame etape jis dar nesiūlo pradėti gilesnės analitinės veiklos: situacijos analizės, informacijos paieškos ir kt. Tikėtina, kad ji buvo atlikta anksčiau, nes kitaip situacija nebūtų buvus identifikuota kaip kūrybinio sprendimo reikalaujanti situacija.
2. Po mėlynosios jis siūlo tiesiai pereiti prie žaliosios kepuraitės (D sritis) ir pradėti generuoti idėjas. dBT mąstytojas šiame etape ilgai neinkubuoja ir nelaukia nušvitimo, o iš CoRT 4 programos pasirenka ir panaudoja lateralinio mąstymo įrankius. Čia, manau, ir bus esminis dBT mąstymo sistemos išskirtinumas požiūryje į kūrybinį procesą.
3. Tik tada kai jau turime pirmines idėjas jis siūlo pasimatuoti baltąją kepuraitę (A sritis) ir peržvelgti informaciją, faktus ar kitų jau turimas idėjas. Šis darbas su informacija nėra skirtas idėjų patikrinimui. Baltosios kepuraitės paskirtis - stimuliuoti mąstymą, provokuoti naujas idėjas, t.y. kūrybinį procesą aprūpinti informacija. Informacijos kiekis turi būti dozuojamas, kaip ir yra dozuojamas malkų kiekis pakurstant laužą.
4. Tada iniciatyva vėl perduodama žaliajai kepuraitei, kuri padeda toliau generuoti idėjas. Baltoji ir žalioji kepuraitės tol kartu darbuojasi, kol sugeneruojama pakankamai idėjų. Jų darbą seka mėlynoji kepuraitė, kuri nusprendžia kada užsukti dar vieną Baltosios ir Žaliosios kepuraičių ciklą, o kada jau sustoti.
5. Tada iniciatyvą perima mėlynoji kepuraitė, kuri surenka, apibendrina ir užfiksuoja tarpinį rezultatą - idėjų sąrašą - ir estafetę perduoda galtonajai kepuraitei.
6. Geltonoji kepuraitė yra pirmoji, kuri racionaliai apmąsto kiekvieną idėją ir išryškina kiekvienos idėjos privalumus, naudą ar vertę. Tokiu būdu idėjos yra sustiprinamos ir atveriami vartai tolimesniam jų rutuliojimui. Šis racionalumo pliūpsnis nenumuša kūrybinio pakilimo, ką padarytų juodoji kepuraitė.
7. Tada ateina laikas įjungti intuiciją (D sritis) ir su raudona kepuraite paklausti: "Kuri idėja turi yra potencialiausia?" "Kur tikrasis sprendimas?". Raudonosios kepuraitės paprašoma pasakyti AHA!
8. Išklausius intuicijos balso mėlynoji kepuraitė perima iniciatyvą: apibendrina kūrybinės sesijos rezultatus ir numato kitą žingsnį, kuris gali būti: tolimesnė kitų idėjų paieška, jau turimų idėjų kritinis vertinimas arba tobulinimas, o gal jau metas planuoti jų įgyvendinimą. O tai jau kitos mąstymo situacijos, reikalaujančios kitokios kepuraičių sekos.

Edward de Bono siūloma kūrybinė seka atveda iki kritinio vertinimo ir įgyvendinimo etapų, kurie kitų autorių kūrybinio proceso apžvalgoje yra įjungiami. Edward de Bono šiuos etapus mato, bet juos išskiria kaip kitas mąstymo situacijas, kurių realizacijai siūlo kitas kepuraičių sekas.

Pabaigoje noriu priminti, kad aptarta kepuraičių seka nėra modelis, skirtas kūrybinio proceso aiškinimui. Tai yra praktinė rekomendacija kūrybinių sprendimų ieškantiems žmonėms. Tai nuoroda nesėdėti laukiant įkvėpimo, o imtis konkrečių veiksmų, paspartinančių idėjų gimimą.

Jei kūrybinėse situacijose jūsų mintys liejasi laisvai, tai nereikėtų bandyti save sutalpinti į dirbtinai sukonstruotą seką. Tačiau, jei esant reikalui įkvėpimas neateina, tai pravartu pasinaudoti išbandytais ir pasiteisinusiais metodais.

Sėkmės Mūzos vilionėse!

"Šešių mąstymo kepuraičių" aprėpiamas protas

Pagaliau atėjo laikas išskirti ir susieti Ned Herrmann ir de Bono idėjas apie mąstymo modas. Šiuo pranešimu aš sieksiu atkoduoti abiejose sistemose naudojamas spalvas ir parodyti "šešių mąstymo kepuraičių" (SHT) vietą visuminio mąstymo modelyje.

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Edward de Bono ir Ned Herrmann, tikriausiai, dėl spalvų nesitarė. Todėl naudodama spalvas visuomet turėsiu priminti, su kieno spalvų palete dirbu konkrečiu momentu.

Mėlyna kepuraitė SHT sąrangoje reiškia mąstymą apie mąstymą ir to mąstymo valdymą. Ši kepuraitė turėtu būti prieš Herrmann modelį, o ne jame, nes tik iš išorinės pozicijos galima reguliuoti kurą mąstymo modą reikia įjungti. Kadangi dirbant su mėlyna kepuraite vistiek reikia krutinti smegenis, tai galima rasti šiai kepuraitei vietą modelyje. Savo mąstymo apie mastymą dedamąja ji patenka į A (mėlyną) sritį, o mąstymo proceso planavimo ir organizavimo dedamąja - į B (žalią) sritį.

Baltoji kepuraitė priešingai mėlynąja turi labai aiškią vietą Herrmann modelyje. Ši kepuraitė atsakinga už informaciją ir faktus, tad tvirtai užima vietą Herrmann modelyje - A (mėlynoje) srityje. Dėl informacijos tvarkymo, struktūravimo ir detalumo reikalavimų ją galima šiek tiek paslinkti link B (žalios) srities. Su šia kepuraite keliame klausimus: "Kur ir kaip gauti trūkstamos informacijos?" ir planuojame paiešką (B sritis), tačiau išlieka operavimo skaičiais, duomenimis ir faktais akcentas (A sritis).

Juodoji kepuraitė, įjungianti savisaugos instinktą, stipriai įdarbina B (žalią) smegenų sritį. Tačiau ji privalo būti racionali, kritiška ir pagrįsta, o tai jau A (mėlynos) srities funkcijos. Juodos kepuraitės vieta Herrmann modelyje labai gerai paaiškina, kodėl ji taip natūraliai dėvima. Žmogaus savisaugos instinktas gana gerai išvystytas, todėl limbinės smegenų dalies kairioji pusė (B sritis) jį taip lengvai įjungia. O tada pajungiamas racionalus mąstymas (A).

Geltonos kepuraitės vieta taip pat paaiškina, kodėl ją kartais taip sunku užsidėti. Ši lyg ir yra racionali bei logiška kepuraitė, tvirtai atremta A (mėlynoje) srityje, tačiau ji reikalauja pažvelgti plačiau į kontekstą, į ateitį ir numatyti galimas vertes, naudas ir privalumus. O tai jau D (geltonos) srities darbas. Tik įžvelgus vertę ją galima pagrįsti (A). Taigi, čia randame pirmą de Bono ir Herrmann naudojamų spalvų persiklojimą.

Žalioji kepuraitė, SHT sąrangoje atsakinga už kūrybą, labiausiai iškrenta iš Herrmann spalvų prasmių gamos. Herrmann žalia spalva užkodavo priešingą sritį. Čia, tikriausiai įtakojo skirtingos asociacijos. dBT sistemoje žalia reiškia gyvybę ir augimą, o Herrmann jį sieja su ant žemės po kojomis augančia žole.

Ties raudonąja kepuraite vėl galime įžvelgti SHT ir Herrmann modelio ryšį. Savo emocijų ir jausmų dedamąja ji stipriai gula į C (raudoną), tačiau jos intuityvaus žinojimo dedamoji jau patenka į D (geltoną) sritį.

Dabar galime šie tiek atsitraukti ir pažvelgti į kepuraitėmis uždengtas sritis. Stipriau padengta viršutinė (cerebrinė) dalis. Ne veltui de Bono kepuraites vadina "mąstymo sąranga" (angl. thinking framework).

Jau dabar niežti pirštai, kaip norisi ant Herrmann modelio sutupdyti "šešis veiklos batus". Bet tai jau kitą kartą.

dBT mąstymo lavinimo sistema

Bendraudama su žmonėmis, kurie susidomi Edward de Bono mąstymo lavinimo idėjomis dažnai sulaukiu klausimo: "Ką Edward de Bono siūlo man, mano kolegoms ar mano mokiniams?" Prašoma trumpo ir glausto atsakymo. Čia esu paruošusi skirtingo išsamumo atsakymus.

Pats trumpiausias mano atsakymas būtų toks: "Galimybę praplėsti savo mąstymo galimybes?"

Jei kyla antras klausimas - "O apie kokį mąstymą kalbama?" - tai kalba pasisuka apie dBT mąstymo kompetenciją - proto nuostatas, gebėjimus, įgūdžius ir žinias. Prie šito aš dar grįšiu kituose šio tinklaraščio pranešimuose.

Dabar pabandysiu parodyti jo siūlomos mąstymo lavinimo sistemos visumą. Ją sudaro keturios sąrangos (angl. framework) ir CoRT programa. Į šią sistemą galima lengvai integruoti "Suvokimo žemėlapio" (angl. flowchart) techniką ir gana platų mąstymo žaidimų pasirinkimą.

Trys sąrangos - "šešios mąstymo kepurės", "šeši veiklos batai" ir "šeši vertės medaliai" - yra nepriklausomos, o ketvirtoji - "VEIKIMAS" - yra CoRT programos instrumentus surenkanti ir įveiklinanti dalis.

Apie trijų sąrangų paskirtį jau galite pasiskaityti šiame tinklaraštyje:

• "Šešios mąstymo kepuraitės"
• "Šeši veiklos batai"
• "Šeši vertės medaliai"

CoRT programoje (išleista 1972) yra šešios dalys po 10 mąstymo pamokų. CoRT pamokose pristatomas ir įveiklinamas visas Edward de Bono metodinis turtas - mąstymo įrankiai ir jų taikymo mąstymo situacijos. Šios programos pagrindu rengiami fragmentiniai kursai ir tęstinės mąstymo lavinimo programos.

• Pirmoji dalis CoRT 1 IŠPLĖTIMAS nuosekliai įveda į de Bono mąstymo kultūrą, todėl ji rekomenduojama kaip pradžios taškas visiems, kurie angažuojasi tęstiniam, į mąstymo kaitą orientuotam, lavinimuisi. Be ten patirtos suvokimo plėtros ir dBT abėcėlės ženkliai sumažinamas kitų dalių įsisavinimo efektyvumas.
• Antroji dalis CoRT 2 ORGANIZAVIMAS turi aiškiai išskirtas dalis: pirmoji mąstymo instrumentarijų papildo penkiomis kasdieninio mąstymo operacijomis, o antroji tiesiogiai moko organizuoti savo mąstymo procesą.
• Trečioji dalis CoRT 3 SĄVEIKA skirta komunikacijos sutvarkymui. Joje pristatomi mąstymo įrankiai padeda pamatyti savo ir komunikacijos partnerio mąstymą skirtingose komunikacijos situacijose: ginčuose, debatuose, požiūrių derinime ir kt.
• Ketvirtoji dalis CoRT 4 KŪRYBA įveda pagrindinius lateralinio mąstymo įrankius ir kūrybiškumo nuostatą. Atskiri šio programos įrankiai dažnai naudojami kaip pavienės technikos idėjų generavimo sesijose.
• Penktoji dalis CoRT 5 INFORMACIJA IR JAUSMAI moko išskirti ir suderinti dvi esmines mąstymo dedamąsias - racionalumą ir iracionalumą. Šioje dalyje įvedami įrankiai padeda nubrėžti ribą tarp šių dviejų mąstymo modų ir ją sąmoningai peržengti.
• Šeštoji dalis CoRT 6 VEIKIMAS įveda mąstymo proceso logika pagrįstą mąstymo sąrangą, kuri į vietą padeda kiekvieną CoRT 1-5 programos instrumentą. Kaip ir kiekviena kita sąranga ji yra efektyviausia, kai mąstymas jau yra aprūpintas instrumentais. Ši dalis rekomenduojama kaip baigiamasis CoRT programos etapas.

Trumpai tiek. Prie kiekvienos dalies detalesnio pristatymo aš dar grįšiu.

Tikiuosi, kad padėjau nors kiek susiorientuoti de Bono mąstymo sistemos visumoje.