Kepuraitės kūrybos procese

Dabar pabandysiu atkoduoti kūrybos proceso supratimą dBT sistemoje. Tam pasinaudosiu Edward de Bono siūloma kepuraičių seka kūrybinėms situacijoms ir jau mano anksčiau atlikta kūrybos proceso apžvalga iš visuminio proto perspektyvos bei "šešių mąstymo kepuraičių" mąstymo aprėptimi.

Žemiau aptariamų kūrybinio proceso žingsnelių numeriai sutampa su numeriais paveikslėlyje.

1. Edward de Bono siūlo padėti nuo mėlynosios kepuraitės. Čia ji būtina ne tiek mąstymo suorganizavimui, kiek kūrybinės užduoties ryškinimui (A sritis Herrmann modelyje). Tai sutaptų su kitų autorių išskiriamu parengiamuoju etapu. Tačiau skirtumas yra tame, kad tame etape jis dar nesiūlo pradėti gilesnės analitinės veiklos: situacijos analizės, informacijos paieškos ir kt. Tikėtina, kad ji buvo atlikta anksčiau, nes kitaip situacija nebūtų buvus identifikuota kaip kūrybinio sprendimo reikalaujanti situacija.
2. Po mėlynosios jis siūlo tiesiai pereiti prie žaliosios kepuraitės (D sritis) ir pradėti generuoti idėjas. dBT mąstytojas šiame etape ilgai neinkubuoja ir nelaukia nušvitimo, o iš CoRT 4 programos pasirenka ir panaudoja lateralinio mąstymo įrankius. Čia, manau, ir bus esminis dBT mąstymo sistemos išskirtinumas požiūryje į kūrybinį procesą.
3. Tik tada kai jau turime pirmines idėjas jis siūlo pasimatuoti baltąją kepuraitę (A sritis) ir peržvelgti informaciją, faktus ar kitų jau turimas idėjas. Šis darbas su informacija nėra skirtas idėjų patikrinimui. Baltosios kepuraitės paskirtis - stimuliuoti mąstymą, provokuoti naujas idėjas, t.y. kūrybinį procesą aprūpinti informacija. Informacijos kiekis turi būti dozuojamas, kaip ir yra dozuojamas malkų kiekis pakurstant laužą.
4. Tada iniciatyva vėl perduodama žaliajai kepuraitei, kuri padeda toliau generuoti idėjas. Baltoji ir žalioji kepuraitės tol kartu darbuojasi, kol sugeneruojama pakankamai idėjų. Jų darbą seka mėlynoji kepuraitė, kuri nusprendžia kada užsukti dar vieną Baltosios ir Žaliosios kepuraičių ciklą, o kada jau sustoti.
5. Tada iniciatyvą perima mėlynoji kepuraitė, kuri surenka, apibendrina ir užfiksuoja tarpinį rezultatą - idėjų sąrašą - ir estafetę perduoda galtonajai kepuraitei.
6. Geltonoji kepuraitė yra pirmoji, kuri racionaliai apmąsto kiekvieną idėją ir išryškina kiekvienos idėjos privalumus, naudą ar vertę. Tokiu būdu idėjos yra sustiprinamos ir atveriami vartai tolimesniam jų rutuliojimui. Šis racionalumo pliūpsnis nenumuša kūrybinio pakilimo, ką padarytų juodoji kepuraitė.
7. Tada ateina laikas įjungti intuiciją (D sritis) ir su raudona kepuraite paklausti: "Kuri idėja turi yra potencialiausia?" "Kur tikrasis sprendimas?". Raudonosios kepuraitės paprašoma pasakyti AHA!
8. Išklausius intuicijos balso mėlynoji kepuraitė perima iniciatyvą: apibendrina kūrybinės sesijos rezultatus ir numato kitą žingsnį, kuris gali būti: tolimesnė kitų idėjų paieška, jau turimų idėjų kritinis vertinimas arba tobulinimas, o gal jau metas planuoti jų įgyvendinimą. O tai jau kitos mąstymo situacijos, reikalaujančios kitokios kepuraičių sekos.

Edward de Bono siūloma kūrybinė seka atveda iki kritinio vertinimo ir įgyvendinimo etapų, kurie kitų autorių kūrybinio proceso apžvalgoje yra įjungiami. Edward de Bono šiuos etapus mato, bet juos išskiria kaip kitas mąstymo situacijas, kurių realizacijai siūlo kitas kepuraičių sekas.

Pabaigoje noriu priminti, kad aptarta kepuraičių seka nėra modelis, skirtas kūrybinio proceso aiškinimui. Tai yra praktinė rekomendacija kūrybinių sprendimų ieškantiems žmonėms. Tai nuoroda nesėdėti laukiant įkvėpimo, o imtis konkrečių veiksmų, paspartinančių idėjų gimimą.

Jei kūrybinėse situacijose jūsų mintys liejasi laisvai, tai nereikėtų bandyti save sutalpinti į dirbtinai sukonstruotą seką. Tačiau, jei esant reikalui įkvėpimas neateina, tai pravartu pasinaudoti išbandytais ir pasiteisinusiais metodais.

Sėkmės Mūzos vilionėse!

"Šešių mąstymo kepuraičių" aprėpiamas protas

Pagaliau atėjo laikas išskirti ir susieti Ned Herrmann ir de Bono idėjas apie mąstymo modas. Šiuo pranešimu aš sieksiu atkoduoti abiejose sistemose naudojamas spalvas ir parodyti "šešių mąstymo kepuraičių" (SHT) vietą visuminio mąstymo modelyje.

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Edward de Bono ir Ned Herrmann, tikriausiai, dėl spalvų nesitarė. Todėl naudodama spalvas visuomet turėsiu priminti, su kieno spalvų palete dirbu konkrečiu momentu.

Mėlyna kepuraitė SHT sąrangoje reiškia mąstymą apie mąstymą ir to mąstymo valdymą. Ši kepuraitė turėtu būti prieš Herrmann modelį, o ne jame, nes tik iš išorinės pozicijos galima reguliuoti kurą mąstymo modą reikia įjungti. Kadangi dirbant su mėlyna kepuraite vistiek reikia krutinti smegenis, tai galima rasti šiai kepuraitei vietą modelyje. Savo mąstymo apie mastymą dedamąja ji patenka į A (mėlyną) sritį, o mąstymo proceso planavimo ir organizavimo dedamąja - į B (žalią) sritį.

Baltoji kepuraitė priešingai mėlynąja turi labai aiškią vietą Herrmann modelyje. Ši kepuraitė atsakinga už informaciją ir faktus, tad tvirtai užima vietą Herrmann modelyje - A (mėlynoje) srityje. Dėl informacijos tvarkymo, struktūravimo ir detalumo reikalavimų ją galima šiek tiek paslinkti link B (žalios) srities. Su šia kepuraite keliame klausimus: "Kur ir kaip gauti trūkstamos informacijos?" ir planuojame paiešką (B sritis), tačiau išlieka operavimo skaičiais, duomenimis ir faktais akcentas (A sritis).

Juodoji kepuraitė, įjungianti savisaugos instinktą, stipriai įdarbina B (žalią) smegenų sritį. Tačiau ji privalo būti racionali, kritiška ir pagrįsta, o tai jau A (mėlynos) srities funkcijos. Juodos kepuraitės vieta Herrmann modelyje labai gerai paaiškina, kodėl ji taip natūraliai dėvima. Žmogaus savisaugos instinktas gana gerai išvystytas, todėl limbinės smegenų dalies kairioji pusė (B sritis) jį taip lengvai įjungia. O tada pajungiamas racionalus mąstymas (A).

Geltonos kepuraitės vieta taip pat paaiškina, kodėl ją kartais taip sunku užsidėti. Ši lyg ir yra racionali bei logiška kepuraitė, tvirtai atremta A (mėlynoje) srityje, tačiau ji reikalauja pažvelgti plačiau į kontekstą, į ateitį ir numatyti galimas vertes, naudas ir privalumus. O tai jau D (geltonos) srities darbas. Tik įžvelgus vertę ją galima pagrįsti (A). Taigi, čia randame pirmą de Bono ir Herrmann naudojamų spalvų persiklojimą.

Žalioji kepuraitė, SHT sąrangoje atsakinga už kūrybą, labiausiai iškrenta iš Herrmann spalvų prasmių gamos. Herrmann žalia spalva užkodavo priešingą sritį. Čia, tikriausiai įtakojo skirtingos asociacijos. dBT sistemoje žalia reiškia gyvybę ir augimą, o Herrmann jį sieja su ant žemės po kojomis augančia žole.

Ties raudonąja kepuraite vėl galime įžvelgti SHT ir Herrmann modelio ryšį. Savo emocijų ir jausmų dedamąja ji stipriai gula į C (raudoną), tačiau jos intuityvaus žinojimo dedamoji jau patenka į D (geltoną) sritį.

Dabar galime šie tiek atsitraukti ir pažvelgti į kepuraitėmis uždengtas sritis. Stipriau padengta viršutinė (cerebrinė) dalis. Ne veltui de Bono kepuraites vadina "mąstymo sąranga" (angl. thinking framework).

Jau dabar niežti pirštai, kaip norisi ant Herrmann modelio sutupdyti "šešis veiklos batus". Bet tai jau kitą kartą.

dBT mąstymo lavinimo sistema

Bendraudama su žmonėmis, kurie susidomi Edward de Bono mąstymo lavinimo idėjomis dažnai sulaukiu klausimo: "Ką Edward de Bono siūlo man, mano kolegoms ar mano mokiniams?" Prašoma trumpo ir glausto atsakymo. Čia esu paruošusi skirtingo išsamumo atsakymus.

Pats trumpiausias mano atsakymas būtų toks: "Galimybę praplėsti savo mąstymo galimybes?"

Jei kyla antras klausimas - "O apie kokį mąstymą kalbama?" - tai kalba pasisuka apie dBT mąstymo kompetenciją - proto nuostatas, gebėjimus, įgūdžius ir žinias. Prie šito aš dar grįšiu kituose šio tinklaraščio pranešimuose.

Dabar pabandysiu parodyti jo siūlomos mąstymo lavinimo sistemos visumą. Ją sudaro keturios sąrangos (angl. framework) ir CoRT programa. Į šią sistemą galima lengvai integruoti "Suvokimo žemėlapio" (angl. flowchart) techniką ir gana platų mąstymo žaidimų pasirinkimą.

Trys sąrangos - "šešios mąstymo kepurės", "šeši veiklos batai" ir "šeši vertės medaliai" - yra nepriklausomos, o ketvirtoji - "VEIKIMAS" - yra CoRT programos instrumentus surenkanti ir įveiklinanti dalis.

Apie trijų sąrangų paskirtį jau galite pasiskaityti šiame tinklaraštyje:

• "Šešios mąstymo kepuraitės"
• "Šeši veiklos batai"
• "Šeši vertės medaliai"

CoRT programoje (išleista 1972) yra šešios dalys po 10 mąstymo pamokų. CoRT pamokose pristatomas ir įveiklinamas visas Edward de Bono metodinis turtas - mąstymo įrankiai ir jų taikymo mąstymo situacijos. Šios programos pagrindu rengiami fragmentiniai kursai ir tęstinės mąstymo lavinimo programos.

• Pirmoji dalis CoRT 1 IŠPLĖTIMAS nuosekliai įveda į de Bono mąstymo kultūrą, todėl ji rekomenduojama kaip pradžios taškas visiems, kurie angažuojasi tęstiniam, į mąstymo kaitą orientuotam, lavinimuisi. Be ten patirtos suvokimo plėtros ir dBT abėcėlės ženkliai sumažinamas kitų dalių įsisavinimo efektyvumas.
• Antroji dalis CoRT 2 ORGANIZAVIMAS turi aiškiai išskirtas dalis: pirmoji mąstymo instrumentarijų papildo penkiomis kasdieninio mąstymo operacijomis, o antroji tiesiogiai moko organizuoti savo mąstymo procesą.
• Trečioji dalis CoRT 3 SĄVEIKA skirta komunikacijos sutvarkymui. Joje pristatomi mąstymo įrankiai padeda pamatyti savo ir komunikacijos partnerio mąstymą skirtingose komunikacijos situacijose: ginčuose, debatuose, požiūrių derinime ir kt.
• Ketvirtoji dalis CoRT 4 KŪRYBA įveda pagrindinius lateralinio mąstymo įrankius ir kūrybiškumo nuostatą. Atskiri šio programos įrankiai dažnai naudojami kaip pavienės technikos idėjų generavimo sesijose.
• Penktoji dalis CoRT 5 INFORMACIJA IR JAUSMAI moko išskirti ir suderinti dvi esmines mąstymo dedamąsias - racionalumą ir iracionalumą. Šioje dalyje įvedami įrankiai padeda nubrėžti ribą tarp šių dviejų mąstymo modų ir ją sąmoningai peržengti.
• Šeštoji dalis CoRT 6 VEIKIMAS įveda mąstymo proceso logika pagrįstą mąstymo sąrangą, kuri į vietą padeda kiekvieną CoRT 1-5 programos instrumentą. Kaip ir kiekviena kita sąranga ji yra efektyviausia, kai mąstymas jau yra aprūpintas instrumentais. Ši dalis rekomenduojama kaip baigiamasis CoRT programos etapas.

Trumpai tiek. Prie kiekvienos dalies detalesnio pristatymo aš dar grįšiu.

Tikiuosi, kad padėjau nors kiek susiorientuoti de Bono mąstymo sistemos visumoje.

Kūrėjai nėra puspročiai

Vyrauja nuomonė, kad kūrybiniai darbuotojai yra išskirtinai dešiniojo smegenų pusrutulio atstovai. Tai, manau, yra labai grubus supaprastinimas. Čia aš bandysiu apginti kūrybinius darbuotojus.

Dar praeito šimtmečio kūrybinio proceso tyrinėtojai (Wallas, 1926; Rossman, 1931; Osborn, 1953; Torrance, 1988; Barron, 1988) atpažino ir išskyrė kūrybinio proceso etapus, reikalaujančius skirtingos mąstymo. Ned Herrmann savo parengtą modelį pritaikė mąstymo skirtinguose kūrybos etapuose aprašymui.

Čia, pasiremdama Herrmann International Group įdirbiu, trumpai charakterizuosiu mąstymą skirtinguose kūrybinio proceso etapuose:

• Kiekvienas kūrybos procesas prasideda susidomėjimu ir motyvacija. Tai gali būti sutikta loginė spraga, kurią norime užpildyti, tai gali būti proto veržimasis į nepažintą teritoriją, tai gali būti noras padėti žmonėms ir geriau atlikti darbus. Šis kūrybinis poreikis gali ateiti iš bet kurio ar net visų keturių Ned Herrmann aprašytų sričių.
• Kai sprendimas priimtas, tai kimbame į darbą - renkame informaciją (B), analizuojame situaciją (A), gilinamės į detales (B), kritiškai vertiname ir apmąstome (A). Čia ateina supratimas, kad žinomais metodais ir būdais ne ką galima nuveikti ir formuluojama kūrybinė užduotis (A). Šiame pasirengimo etape daug darbo turi atlikti kairysis smegenų pusrutulis (A ir B sritys)
• Ateina laikas stabtelėti, atsitraukti nuo tiesioginio kūrybinės užduoties atakavimo ir duoti darbo pasąmonei. Tą procesą daugelis autorių vadina inkubacijos laikotarpiu, kuriame idėja išnešiojama ir subręsta iki kūrėjui atpažįstamos formos. Tai jau dešiniojo pusrutulio dominuojama veika (C ir D)
• Inkubacijos laikotarpis pasibaigia staigiu nušvitimu, kurio idėja metu kūrėjas pagauna idėją, išsitraukia ją iš pasąmonės gelmių ir pasideda prie savo akis (D).
• Tada vėl prasideda darbas tą idėją apmąstant, logiškai-suprantamai įvardinant ir kritiškai įvertinant (A). Tada reikia suorganizuoti ir įgyvendinti praktinį idėjos patikrinimą (B). Toks darbas vėl reikalauja kairiojo smegenų pusrutulio įjungimo (A ir B)
• Po to dar laukia ilgas įgyvendinimo kelias: komunikavimas (B ir C), pirmos sėkmės ar nesėkmės išgyvenimas (C), planavimas, ir organizavimas (B) ir tolimesnis idėjos išvystymas (A ir D) iki galutinio praktiškai reikšmingo sprendimo. Šis maratonas vėl užsuka ir įdarbina visą protą.

Šioje vietose man darosi aišku, kad be viso proto kūrybiniame darbe neišsiversiu. Pasidedu ant stalo savo HBDI mąstymo profilį, kur aiškiai matau savo stipriąsias ir silpnąsias vietas kiekviename kūrybinio proceso etape. Tada dairausi į savo komandą, su viltimi, kad ten rasiu pastiprinimą galingam viso proto kūrybinio darbo realizavimui.

Tikiu, žinau, pabandžiau - jei norime, tai galime įjungti visą protą kūrybinės užduoties sprendimui.

Tik nedrįskite kūrėjų apšaukti "puspročiais" - jie dirba visu protu.

Sidabro medalis mokyklai

Kai aš perku mašiną, tai noriu, kad ji važiuotų, kai einu į kirpyklą, tai noriu, kad mane apkirptų, o kai einu į mokyklą, tai ...?

Sidabro medalis Edward de Bono "šešių vertės medalių" sąrangoje mums primena reikalavimą atlikti paskirtį. Sidabro medalis reiškia organizacijos vertę, organizacijos, kuri yra sukurta paskirties išpildymui.

Jei mintyse jau persiklojo aukso ir sidabro medalio vertybės, tai prisiminkite bet kurią situaciją, kai reikėjo spręsti, kas svarbiau: atskiras žmogus ar organizacija.

Sidabro medalio nusipelno ta mokykla, kuri turi aiškią paskirtį ir tikslingai susiorganizuoja tos paskirties išpildymui. Paskirties išpildymas mokyklą daro mokykla.

Čia svarbu du dalykai: paskirties aiškumas ir tikslingas susiorganizavimas tos paskirties atliepimui. Kiekvieną iš jų ir aptarsiu.

Į sidabro medalį pretenduojančioje mokykloje galima sulaukti aiškaus atsakymo į klausimą: "Ką ši mokykla daro?" Atsakymą gali pateikti ne tik mokyklos vadovai ir mokytojai, bet ir mokiniai bei jų tėvai. Galite pasakyti, kad nėra ko čia sukti galvą - paskirtis yra užduota švietimo įstatyme ir nieko ten daugiau nepridėsi. Galima ir nepridėti: mašina yra mašina, mokykla yra mokykla. Tačiau yra Ferrari, Lada ir BMW, tikėtina, kad ir mokyklos gali skirtis.

Prieš gerą dešimtmetį teko tyrinėti švietimo praktikos filosofinius pamatus. Tarp kitų aspektų buvo klausimas apie švietimo paskirtį. Tada pasimatė, kad mokytojams sunku apsispręsti, kadangi visos 27 klausimyne įrašytos paskirtys atrodo protingos ir svarbios. Sidabrinio medalio nominantai gali numatyti kelias paskirtis, tačiau būtini prioritetai, turi būti aiški pagrindinė paskirtis.

Paskirties užrašymo ir išmokimo neužtenka, svarbu kaip ji yra išpildoma. Turi būti tos paskirties siekimui adekvati organizacinė struktūra. Turi būti reikiami žmonės reikiamose vietose. Turi būti užtikrinta komunikacija ir koordinacija tarp skirtingų veikėjų ir veiklų. Turi būti suorganizuotas būtinų išteklių pritraukimas, paskirstymas ir apskaita. Trumpiau tarus organizacija turi funkcionuoti.

Siekiant sidabro medalio neužtenka šiaip funkcionuoti, svarbu išpildyti funkciją - atliepti paskirtį.

Jau anksčiau minėtame filosofinių ugdymo pamatų tyrime šalia klausimų apie paskirtį buvo klausimai apie metodus. Tada ryškėja dar viena probleminė sritis - pagal ugdymo paskirtį mokytojas save priskyrė vienai ugdymo filosofijai, o pasirinkti metodai rodė priklausomybę visai kitai ugdymo krypčiai.

Į sidabro medalį pretenduojančioje mokykloje ir vadybiniai, ir mokymo/si metodai yra adekvatūs mokyklos paskirčiai. Paskirtis tokioje mokykloje tampa pagrindiniu turinio, metodų ir priemonių atrankos kriterijumi.

Sidabras taurus metalas. Tikiuosi, kad mokyklos susidomės šio medalio iškeliamomis vertybėmis ir panorės jų siekti.