C&S mažiesiems

Priežasties-pasekmės ryšio supratimas yra svarbus loginio mąstymo vystymosi etapas. Psichologai teigia, kad net pirmaisiais savo gyvenimo metais mažylis pradeda eksperimentuoti su veiksmo ir poveikio grandine. Mažasis meta šaukštelį ir laukia kol jis nukris. Jam smagu atrasti naują grandinę, o paskui ją išbandyti daug kartų, jau žinant ir laukiant konkrečios pasekmės.

Suaugusieji jau meistriškai operuoja priežastingumo ryšiu. Jie siekia logiško įvykių paaiškinimo: "tai įvyko todėl, kad ...". Jie greitai randa priežastis, o jei reikia, dar ir kaltuosius.

Ir pirmasis, ir antrasis priežastinio ryšio panaudojimas yra dar toli nuo to, ką siūlo Edward de Bono CoRT 1 įrankis "padariniai ir pasekmės" (C&S). Mažieji pagrindinį dėmesį sukaupia į savo veiksmo rezultatą, o suaugę akcentuoja priežastis. C&S mokina peržengti rezultato matymą ir pažvelgti ne atgal, o į ateitį. C&S yra ne apie užtikrintą logišką žinojimą, kaip yra ar kaip buvo, o apie galimybę, kas gali nutikti ateityje.

C&S yra didelis šuolis mąstyme, todėl ikimokyklinio ugdymo ar pradinių klasių pedagogas turi gerai įvertinti, ar vaikai šiam šuoliui yra pasirengę. Čia svarbios dvi prielaidos:

• Gebėjimas tikslingai veikti siekiant rezultato.  Pvz. "Aš dabar statau namą iš kaladėlių"
• Gebėjimas operuoti priežasties-pasekmės ryšiu. Pvz. "Gaidelis išmušė vištytei akelę, nes jam lazdynas kelnaites suplėšė"

Pirmasis ir pats svarbiausias supratimas, kuris turėtų būti pasėjamas mažųjų galvose pradedant dirbti su C&S, yra tas, kad veiksmas veda į rezultatą, bet veiksmas ar jau gautas rezultatas gali sukelti netikėtą poveikį aplinkai - žmonėms, daiktams gamtai. Šituos dalykus tam tikru lygiu suvokia ir trimečiai. Jie žino, kad jei siekdami savo tikslų peržengs draudimų ribas mama gali supykti, paskui ir žaislas dar gali būti atimtas. Čia ir vieta pradėti kalbėtis: "O kas dar gali nutikti, jei tu...?" "Kas gali būti, jei ...?"

Antras ne mažiau svarbus supratimas yra tai, kad tie pašaliniai poveikiai gali būti ir geri, ir blogi. Žinant audringą mažųjų fantaziją nereikėtų persistengti su blogų pasekmių akcentavimu. Užtenka prieš veikiant sustabdyti ir draugiškai paklausti: "O kas gali nutikti, jei tu paimsi Mato traktorių?", sulaukti atsakymo ir paklausti: "Ar tai yra gerai?"

Šie du pirmieji žingsniai, manau, yra tai, ko realiai galima siekti ikimokykliniame amžiuje. Pradinukai jau gali eiti toliau.

Pradinukai jau gali atrasti, kad pasekmės gali rastis pačiose netikėčiausiose vietose, nutolusiose nuo tiesioginio poveikio zonos. "Marytė gali pasodinti gėlytę prie laiptinės durų, o pro šalį ėjusi moteris taip apsidžiaugti, kad parėjusi namo geros nuotaikos vedina savo vaikams iškeps vaisinį pyragą pyragą."

Kitas žingsnis yra pasekmių laiko skalėje suvokimas. Nors mažųjų laiko suvokimas dar smarkiai skiriasi nuo suaugusių, bet jau čia gali rastis laiko skalė: "iš karto", "vėliau tą dieną", "po dienos", "po svaitės" ir "po mėnesio". Galima mintimis bėgti ir toliau, bet reikia sekti, kur jau nutrūksta pasekmių grandinė ir kur prasideda grynoji fantazija apie gyvenimą po šimto metų.

Pradinukus jau galima vesti ir į instrumentinį lygmenį - sąmoningą sustojimą ir pasekmių paiešką prieš priimant svarbų sprendimą. Tada mąstymo įrankio mokymas įgyja dBT metodikos rėmus, ant sienos atsiranda C&S plakatas, o rankose C&S kortelė.

Kviečiu tėvelius ir mažųjų pedagogus į šią ilgą, bet prasmingą mąstymo lavinimo kelionę, padedančią vaikams išsivaduoti iš "post factum" analizuojamų priežasčių vergovės ir priimti pasekmių matymu pagrįstus sprendimus.

Plieno medalis mokyklai

Tvirtas kaip plienas, užtikrintai geriausias, kokybiškas. Kokybė Edward de Bono "šešių vertės medalių" sąrangoje iškelia kokybės vertę.

• Organizacija gali tarnauti žmogui, bet ar tai daro gerai?
• Organizacija gali atlikti savo funkciją, bet ar ji tai atlieka gerai?
• Organizacija gali sprogti nuo kūrybinių iniciatyvų, bet ar jos kokybiškai įgyvendinamos?

Plienas gali sustiprinti kitų medalių vertę, bet gali su jomis konfliktuoti. Siekiant kokybės gali tekti priimti žmonėms skausmingus sprendimus ir sukelti konfliktą su aukso medalio vertybėmis. Kokybės reikalavimas dažnai uždaro duris neparengtos naujovės įgyvendinimui ir išeina į konfliktą su stiklo medalio vertybėmis.

Tęsdama nominacijų mokykloms pristatymą apžvelgsiu tris plieno medalio pretendentės kriterijus:

Vienas iš svarbiausių kriterijų yra kokybės intencija, motyvacija siekti kokybės. Kokybės intencija gali pareiti iš pagarbos savo profesijai ir siekimo išsaugoti profesionalo prestižą. Ta intencija gali ateiti iš supratimo, kad tik aukšta kokybė yra pagrindinė išlikimo rinkoje sąlyga. Kokybės siekimo motyvacija gali ateiti iš įsipareigojimo savo klientams. Nėra labai blogai kai kokybės siekimui paskatina ir "spaudimas iš viršaus", reikalavimas atliepti apibrėžtus standartus. Siekiant medalio ne tiek svarbu iš kur ta intencija pareina, bet ji turi apimti visą mokyklą. Jei visi organizacijos nariai nėra motyvuoti siekti kokybės, tai kokybės iniciatyva mokykloje pavirsta dar viena priespauda. Tai kelia konfliktą su aukso medalio vertybėmis.

Plieno medalio siekiančioje mokykloje turi būti sutarta dėl kokybės apibrėžimo. Kas tai mokyklai yra kokybė? Kaip ta kokybė aprašoma pagal kokybės kriterijus? Kokie rodikliai rodo, kad viena ar kita mokyklos veiklos sritis yra kokybiška? Turėtų būti susitarta ir dėl standarto: kiek gerai turi būti, kad galėtume pasakyti "gerai", "labai gerai" ar "puikiai". O kur ta žemutinė riba, kurią peržengus kokybės trūkumas tampa visuotinai netoleruotinas. Šitie dalykai turi būti sutarti, nuolatos peržiūrimi ir keičiami. Sustojimas kokybės apibrėžimo darbuose uždarys mokyklą kietuose praeities gniaužtuose ir panaikins kūrybos galimybę ir sukels konfliktą su stiklo medalio vertybėmis.

Trečias svarbus kriterijus yra kokybės sistemos buvimas. Ką tai reiškia? Mokykloje turi būti sistema, kuri užtikrintų nuolatinį kokybės vertinimą ir tobulinimą. Turi būti aprašyti kokybės procesai, priemonės, metodai, veikėjai ir jų atsakomybės. Sistema būtina tam, kad kokybės darbai nevirstų pavienėmis iniciatyvomis, o taptų nuolatiniu procesu, kad visiems būtų aišku kas, ką, kada ir kaip vardan kokybės turi padaryti. Ši sistema taip pat negali būti statiška. Ši sistema turi būti peržiūrima ir tobulinama, kitaip ji taps stabdžiu vystymuisi ir konfliktuos su stiklo medalio vertybėmis.

Kokybės judėjimas mokyklose nėra naujiena. Yra mokyklų sėkmingai diegiančių kokybės vadybos sistemas, yra mokyklų keliančių kokybės idėją ir palaipsniui plėtojančių kokybės kultūrą. Tad aš esu įsitikinusi, kad pretendentų į plieno medalį bus.

Kepuraitės kūrybos procese

Dabar pabandysiu atkoduoti kūrybos proceso supratimą dBT sistemoje. Tam pasinaudosiu Edward de Bono siūloma kepuraičių seka kūrybinėms situacijoms ir jau mano anksčiau atlikta kūrybos proceso apžvalga iš visuminio proto perspektyvos bei "šešių mąstymo kepuraičių" mąstymo aprėptimi.

Žemiau aptariamų kūrybinio proceso žingsnelių numeriai sutampa su numeriais paveikslėlyje.

1. Edward de Bono siūlo padėti nuo mėlynosios kepuraitės. Čia ji būtina ne tiek mąstymo suorganizavimui, kiek kūrybinės užduoties ryškinimui (A sritis Herrmann modelyje). Tai sutaptų su kitų autorių išskiriamu parengiamuoju etapu. Tačiau skirtumas yra tame, kad tame etape jis dar nesiūlo pradėti gilesnės analitinės veiklos: situacijos analizės, informacijos paieškos ir kt. Tikėtina, kad ji buvo atlikta anksčiau, nes kitaip situacija nebūtų buvus identifikuota kaip kūrybinio sprendimo reikalaujanti situacija.
2. Po mėlynosios jis siūlo tiesiai pereiti prie žaliosios kepuraitės (D sritis) ir pradėti generuoti idėjas. dBT mąstytojas šiame etape ilgai neinkubuoja ir nelaukia nušvitimo, o iš CoRT 4 programos pasirenka ir panaudoja lateralinio mąstymo įrankius. Čia, manau, ir bus esminis dBT mąstymo sistemos išskirtinumas požiūryje į kūrybinį procesą.
3. Tik tada kai jau turime pirmines idėjas jis siūlo pasimatuoti baltąją kepuraitę (A sritis) ir peržvelgti informaciją, faktus ar kitų jau turimas idėjas. Šis darbas su informacija nėra skirtas idėjų patikrinimui. Baltosios kepuraitės paskirtis - stimuliuoti mąstymą, provokuoti naujas idėjas, t.y. kūrybinį procesą aprūpinti informacija. Informacijos kiekis turi būti dozuojamas, kaip ir yra dozuojamas malkų kiekis pakurstant laužą.
4. Tada iniciatyva vėl perduodama žaliajai kepuraitei, kuri padeda toliau generuoti idėjas. Baltoji ir žalioji kepuraitės tol kartu darbuojasi, kol sugeneruojama pakankamai idėjų. Jų darbą seka mėlynoji kepuraitė, kuri nusprendžia kada užsukti dar vieną Baltosios ir Žaliosios kepuraičių ciklą, o kada jau sustoti.
5. Tada iniciatyvą perima mėlynoji kepuraitė, kuri surenka, apibendrina ir užfiksuoja tarpinį rezultatą - idėjų sąrašą - ir estafetę perduoda galtonajai kepuraitei.
6. Geltonoji kepuraitė yra pirmoji, kuri racionaliai apmąsto kiekvieną idėją ir išryškina kiekvienos idėjos privalumus, naudą ar vertę. Tokiu būdu idėjos yra sustiprinamos ir atveriami vartai tolimesniam jų rutuliojimui. Šis racionalumo pliūpsnis nenumuša kūrybinio pakilimo, ką padarytų juodoji kepuraitė.
7. Tada ateina laikas įjungti intuiciją (D sritis) ir su raudona kepuraite paklausti: "Kuri idėja turi yra potencialiausia?" "Kur tikrasis sprendimas?". Raudonosios kepuraitės paprašoma pasakyti AHA!
8. Išklausius intuicijos balso mėlynoji kepuraitė perima iniciatyvą: apibendrina kūrybinės sesijos rezultatus ir numato kitą žingsnį, kuris gali būti: tolimesnė kitų idėjų paieška, jau turimų idėjų kritinis vertinimas arba tobulinimas, o gal jau metas planuoti jų įgyvendinimą. O tai jau kitos mąstymo situacijos, reikalaujančios kitokios kepuraičių sekos.

Edward de Bono siūloma kūrybinė seka atveda iki kritinio vertinimo ir įgyvendinimo etapų, kurie kitų autorių kūrybinio proceso apžvalgoje yra įjungiami. Edward de Bono šiuos etapus mato, bet juos išskiria kaip kitas mąstymo situacijas, kurių realizacijai siūlo kitas kepuraičių sekas.

Pabaigoje noriu priminti, kad aptarta kepuraičių seka nėra modelis, skirtas kūrybinio proceso aiškinimui. Tai yra praktinė rekomendacija kūrybinių sprendimų ieškantiems žmonėms. Tai nuoroda nesėdėti laukiant įkvėpimo, o imtis konkrečių veiksmų, paspartinančių idėjų gimimą.

Jei kūrybinėse situacijose jūsų mintys liejasi laisvai, tai nereikėtų bandyti save sutalpinti į dirbtinai sukonstruotą seką. Tačiau, jei esant reikalui įkvėpimas neateina, tai pravartu pasinaudoti išbandytais ir pasiteisinusiais metodais.

Sėkmės Mūzos vilionėse!

"Šešių mąstymo kepuraičių" aprėpiamas protas

Pagaliau atėjo laikas išskirti ir susieti Ned Herrmann ir de Bono idėjas apie mąstymo modas. Šiuo pranešimu aš sieksiu atkoduoti abiejose sistemose naudojamas spalvas ir parodyti "šešių mąstymo kepuraičių" (SHT) vietą visuminio mąstymo modelyje.

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Edward de Bono ir Ned Herrmann, tikriausiai, dėl spalvų nesitarė. Todėl naudodama spalvas visuomet turėsiu priminti, su kieno spalvų palete dirbu konkrečiu momentu.

Mėlyna kepuraitė SHT sąrangoje reiškia mąstymą apie mąstymą ir to mąstymo valdymą. Ši kepuraitė turėtu būti prieš Herrmann modelį, o ne jame, nes tik iš išorinės pozicijos galima reguliuoti kurą mąstymo modą reikia įjungti. Kadangi dirbant su mėlyna kepuraite vistiek reikia krutinti smegenis, tai galima rasti šiai kepuraitei vietą modelyje. Savo mąstymo apie mastymą dedamąja ji patenka į A (mėlyną) sritį, o mąstymo proceso planavimo ir organizavimo dedamąja - į B (žalią) sritį.

Baltoji kepuraitė priešingai mėlynąja turi labai aiškią vietą Herrmann modelyje. Ši kepuraitė atsakinga už informaciją ir faktus, tad tvirtai užima vietą Herrmann modelyje - A (mėlynoje) srityje. Dėl informacijos tvarkymo, struktūravimo ir detalumo reikalavimų ją galima šiek tiek paslinkti link B (žalios) srities. Su šia kepuraite keliame klausimus: "Kur ir kaip gauti trūkstamos informacijos?" ir planuojame paiešką (B sritis), tačiau išlieka operavimo skaičiais, duomenimis ir faktais akcentas (A sritis).

Juodoji kepuraitė, įjungianti savisaugos instinktą, stipriai įdarbina B (žalią) smegenų sritį. Tačiau ji privalo būti racionali, kritiška ir pagrįsta, o tai jau A (mėlynos) srities funkcijos. Juodos kepuraitės vieta Herrmann modelyje labai gerai paaiškina, kodėl ji taip natūraliai dėvima. Žmogaus savisaugos instinktas gana gerai išvystytas, todėl limbinės smegenų dalies kairioji pusė (B sritis) jį taip lengvai įjungia. O tada pajungiamas racionalus mąstymas (A).

Geltonos kepuraitės vieta taip pat paaiškina, kodėl ją kartais taip sunku užsidėti. Ši lyg ir yra racionali bei logiška kepuraitė, tvirtai atremta A (mėlynoje) srityje, tačiau ji reikalauja pažvelgti plačiau į kontekstą, į ateitį ir numatyti galimas vertes, naudas ir privalumus. O tai jau D (geltonos) srities darbas. Tik įžvelgus vertę ją galima pagrįsti (A). Taigi, čia randame pirmą de Bono ir Herrmann naudojamų spalvų persiklojimą.

Žalioji kepuraitė, SHT sąrangoje atsakinga už kūrybą, labiausiai iškrenta iš Herrmann spalvų prasmių gamos. Herrmann žalia spalva užkodavo priešingą sritį. Čia, tikriausiai įtakojo skirtingos asociacijos. dBT sistemoje žalia reiškia gyvybę ir augimą, o Herrmann jį sieja su ant žemės po kojomis augančia žole.

Ties raudonąja kepuraite vėl galime įžvelgti SHT ir Herrmann modelio ryšį. Savo emocijų ir jausmų dedamąja ji stipriai gula į C (raudoną), tačiau jos intuityvaus žinojimo dedamoji jau patenka į D (geltoną) sritį.

Dabar galime šie tiek atsitraukti ir pažvelgti į kepuraitėmis uždengtas sritis. Stipriau padengta viršutinė (cerebrinė) dalis. Ne veltui de Bono kepuraites vadina "mąstymo sąranga" (angl. thinking framework).

Jau dabar niežti pirštai, kaip norisi ant Herrmann modelio sutupdyti "šešis veiklos batus". Bet tai jau kitą kartą.

dBT mąstymo lavinimo sistema

Bendraudama su žmonėmis, kurie susidomi Edward de Bono mąstymo lavinimo idėjomis dažnai sulaukiu klausimo: "Ką Edward de Bono siūlo man, mano kolegoms ar mano mokiniams?" Prašoma trumpo ir glausto atsakymo. Čia esu paruošusi skirtingo išsamumo atsakymus.

Pats trumpiausias mano atsakymas būtų toks: "Galimybę praplėsti savo mąstymo galimybes?"

Jei kyla antras klausimas - "O apie kokį mąstymą kalbama?" - tai kalba pasisuka apie dBT mąstymo kompetenciją - proto nuostatas, gebėjimus, įgūdžius ir žinias. Prie šito aš dar grįšiu kituose šio tinklaraščio pranešimuose.

Dabar pabandysiu parodyti jo siūlomos mąstymo lavinimo sistemos visumą. Ją sudaro keturios sąrangos (angl. framework) ir CoRT programa. Į šią sistemą galima lengvai integruoti "Suvokimo žemėlapio" (angl. flowchart) techniką ir gana platų mąstymo žaidimų pasirinkimą.

Trys sąrangos - "šešios mąstymo kepurės", "šeši veiklos batai" ir "šeši vertės medaliai" - yra nepriklausomos, o ketvirtoji - "VEIKIMAS" - yra CoRT programos instrumentus surenkanti ir įveiklinanti dalis.

Apie trijų sąrangų paskirtį jau galite pasiskaityti šiame tinklaraštyje:

• "Šešios mąstymo kepuraitės"
• "Šeši veiklos batai"
• "Šeši vertės medaliai"

CoRT programoje (išleista 1972) yra šešios dalys po 10 mąstymo pamokų. CoRT pamokose pristatomas ir įveiklinamas visas Edward de Bono metodinis turtas - mąstymo įrankiai ir jų taikymo mąstymo situacijos. Šios programos pagrindu rengiami fragmentiniai kursai ir tęstinės mąstymo lavinimo programos.

• Pirmoji dalis CoRT 1 IŠPLĖTIMAS nuosekliai įveda į de Bono mąstymo kultūrą, todėl ji rekomenduojama kaip pradžios taškas visiems, kurie angažuojasi tęstiniam, į mąstymo kaitą orientuotam, lavinimuisi. Be ten patirtos suvokimo plėtros ir dBT abėcėlės ženkliai sumažinamas kitų dalių įsisavinimo efektyvumas.
• Antroji dalis CoRT 2 ORGANIZAVIMAS turi aiškiai išskirtas dalis: pirmoji mąstymo instrumentarijų papildo penkiomis kasdieninio mąstymo operacijomis, o antroji tiesiogiai moko organizuoti savo mąstymo procesą.
• Trečioji dalis CoRT 3 SĄVEIKA skirta komunikacijos sutvarkymui. Joje pristatomi mąstymo įrankiai padeda pamatyti savo ir komunikacijos partnerio mąstymą skirtingose komunikacijos situacijose: ginčuose, debatuose, požiūrių derinime ir kt.
• Ketvirtoji dalis CoRT 4 KŪRYBA įveda pagrindinius lateralinio mąstymo įrankius ir kūrybiškumo nuostatą. Atskiri šio programos įrankiai dažnai naudojami kaip pavienės technikos idėjų generavimo sesijose.
• Penktoji dalis CoRT 5 INFORMACIJA IR JAUSMAI moko išskirti ir suderinti dvi esmines mąstymo dedamąsias - racionalumą ir iracionalumą. Šioje dalyje įvedami įrankiai padeda nubrėžti ribą tarp šių dviejų mąstymo modų ir ją sąmoningai peržengti.
• Šeštoji dalis CoRT 6 VEIKIMAS įveda mąstymo proceso logika pagrįstą mąstymo sąrangą, kuri į vietą padeda kiekvieną CoRT 1-5 programos instrumentą. Kaip ir kiekviena kita sąranga ji yra efektyviausia, kai mąstymas jau yra aprūpintas instrumentais. Ši dalis rekomenduojama kaip baigiamasis CoRT programos etapas.

Trumpai tiek. Prie kiekvienos dalies detalesnio pristatymo aš dar grįšiu.

Tikiuosi, kad padėjau nors kiek susiorientuoti de Bono mąstymo sistemos visumoje.