Kūrėjai nėra puspročiai

Vyrauja nuomonė, kad kūrybiniai darbuotojai yra išskirtinai dešiniojo smegenų pusrutulio atstovai. Tai, manau, yra labai grubus supaprastinimas. Čia aš bandysiu apginti kūrybinius darbuotojus.

Dar praeito šimtmečio kūrybinio proceso tyrinėtojai (Wallas, 1926; Rossman, 1931; Osborn, 1953; Torrance, 1988; Barron, 1988) atpažino ir išskyrė kūrybinio proceso etapus, reikalaujančius skirtingos mąstymo. Ned Herrmann savo parengtą modelį pritaikė mąstymo skirtinguose kūrybos etapuose aprašymui.

Čia, pasiremdama Herrmann International Group įdirbiu, trumpai charakterizuosiu mąstymą skirtinguose kūrybinio proceso etapuose:

• Kiekvienas kūrybos procesas prasideda susidomėjimu ir motyvacija. Tai gali būti sutikta loginė spraga, kurią norime užpildyti, tai gali būti proto veržimasis į nepažintą teritoriją, tai gali būti noras padėti žmonėms ir geriau atlikti darbus. Šis kūrybinis poreikis gali ateiti iš bet kurio ar net visų keturių Ned Herrmann aprašytų sričių.
• Kai sprendimas priimtas, tai kimbame į darbą - renkame informaciją (B), analizuojame situaciją (A), gilinamės į detales (B), kritiškai vertiname ir apmąstome (A). Čia ateina supratimas, kad žinomais metodais ir būdais ne ką galima nuveikti ir formuluojama kūrybinė užduotis (A). Šiame pasirengimo etape daug darbo turi atlikti kairysis smegenų pusrutulis (A ir B sritys)
• Ateina laikas stabtelėti, atsitraukti nuo tiesioginio kūrybinės užduoties atakavimo ir duoti darbo pasąmonei. Tą procesą daugelis autorių vadina inkubacijos laikotarpiu, kuriame idėja išnešiojama ir subręsta iki kūrėjui atpažįstamos formos. Tai jau dešiniojo pusrutulio dominuojama veika (C ir D)
• Inkubacijos laikotarpis pasibaigia staigiu nušvitimu, kurio idėja metu kūrėjas pagauna idėją, išsitraukia ją iš pasąmonės gelmių ir pasideda prie savo akis (D).
• Tada vėl prasideda darbas tą idėją apmąstant, logiškai-suprantamai įvardinant ir kritiškai įvertinant (A). Tada reikia suorganizuoti ir įgyvendinti praktinį idėjos patikrinimą (B). Toks darbas vėl reikalauja kairiojo smegenų pusrutulio įjungimo (A ir B)
• Po to dar laukia ilgas įgyvendinimo kelias: komunikavimas (B ir C), pirmos sėkmės ar nesėkmės išgyvenimas (C), planavimas, ir organizavimas (B) ir tolimesnis idėjos išvystymas (A ir D) iki galutinio praktiškai reikšmingo sprendimo. Šis maratonas vėl užsuka ir įdarbina visą protą.

Šioje vietose man darosi aišku, kad be viso proto kūrybiniame darbe neišsiversiu. Pasidedu ant stalo savo HBDI mąstymo profilį, kur aiškiai matau savo stipriąsias ir silpnąsias vietas kiekviename kūrybinio proceso etape. Tada dairausi į savo komandą, su viltimi, kad ten rasiu pastiprinimą galingam viso proto kūrybinio darbo realizavimui.

Tikiu, žinau, pabandžiau - jei norime, tai galime įjungti visą protą kūrybinės užduoties sprendimui.

Tik nedrįskite kūrėjų apšaukti "puspročiais" - jie dirba visu protu.

Sidabro medalis mokyklai

Kai aš perku mašiną, tai noriu, kad ji važiuotų, kai einu į kirpyklą, tai noriu, kad mane apkirptų, o kai einu į mokyklą, tai ...?

Sidabro medalis Edward de Bono "šešių vertės medalių" sąrangoje mums primena reikalavimą atlikti paskirtį. Sidabro medalis reiškia organizacijos vertę, organizacijos, kuri yra sukurta paskirties išpildymui.

Jei mintyse jau persiklojo aukso ir sidabro medalio vertybės, tai prisiminkite bet kurią situaciją, kai reikėjo spręsti, kas svarbiau: atskiras žmogus ar organizacija.

Sidabro medalio nusipelno ta mokykla, kuri turi aiškią paskirtį ir tikslingai susiorganizuoja tos paskirties išpildymui. Paskirties išpildymas mokyklą daro mokykla.

Čia svarbu du dalykai: paskirties aiškumas ir tikslingas susiorganizavimas tos paskirties atliepimui. Kiekvieną iš jų ir aptarsiu.

Į sidabro medalį pretenduojančioje mokykloje galima sulaukti aiškaus atsakymo į klausimą: "Ką ši mokykla daro?" Atsakymą gali pateikti ne tik mokyklos vadovai ir mokytojai, bet ir mokiniai bei jų tėvai. Galite pasakyti, kad nėra ko čia sukti galvą - paskirtis yra užduota švietimo įstatyme ir nieko ten daugiau nepridėsi. Galima ir nepridėti: mašina yra mašina, mokykla yra mokykla. Tačiau yra Ferrari, Lada ir BMW, tikėtina, kad ir mokyklos gali skirtis.

Prieš gerą dešimtmetį teko tyrinėti švietimo praktikos filosofinius pamatus. Tarp kitų aspektų buvo klausimas apie švietimo paskirtį. Tada pasimatė, kad mokytojams sunku apsispręsti, kadangi visos 27 klausimyne įrašytos paskirtys atrodo protingos ir svarbios. Sidabrinio medalio nominantai gali numatyti kelias paskirtis, tačiau būtini prioritetai, turi būti aiški pagrindinė paskirtis.

Paskirties užrašymo ir išmokimo neužtenka, svarbu kaip ji yra išpildoma. Turi būti tos paskirties siekimui adekvati organizacinė struktūra. Turi būti reikiami žmonės reikiamose vietose. Turi būti užtikrinta komunikacija ir koordinacija tarp skirtingų veikėjų ir veiklų. Turi būti suorganizuotas būtinų išteklių pritraukimas, paskirstymas ir apskaita. Trumpiau tarus organizacija turi funkcionuoti.

Siekiant sidabro medalio neužtenka šiaip funkcionuoti, svarbu išpildyti funkciją - atliepti paskirtį.

Jau anksčiau minėtame filosofinių ugdymo pamatų tyrime šalia klausimų apie paskirtį buvo klausimai apie metodus. Tada ryškėja dar viena probleminė sritis - pagal ugdymo paskirtį mokytojas save priskyrė vienai ugdymo filosofijai, o pasirinkti metodai rodė priklausomybę visai kitai ugdymo krypčiai.

Į sidabro medalį pretenduojančioje mokykloje ir vadybiniai, ir mokymo/si metodai yra adekvatūs mokyklos paskirčiai. Paskirtis tokioje mokykloje tampa pagrindiniu turinio, metodų ir priemonių atrankos kriterijumi.

Sidabras taurus metalas. Tikiuosi, kad mokyklos susidomės šio medalio iškeliamomis vertybėmis ir panorės jų siekti.

HBDI panaudojimas individualiame lygmenyje

Skirtingiems mąstymo stiliams suteikiama pirmenybė nulemia sprendimų priėmimą, problemų sprendimą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Savo mąstymo stiliaus supratimas atskleidžia naują perspektyva individualiam mąstymui ir kitų žmonių supratimui.

HBDI (angl. Herrmnn Brain Dominance Instrument) tai mąstymo stiliaus nustatymo įrankis, atskleidžiantis asmens teikiamą pirmenybę, emociniam, analitiniam, struktūriniam ir strateginiam mąstymui. Instrumentas pagrįstas Ned Herrmann visuminio mąstymo modeliu. Jo pagalba nustatytas mąstymo profilis, neatspindi mąstymo kompetencijos ar įgūdžių. HBDI mąstymo profilis rodo asmens suteikiamą pirmenybę vienam ar kitam mąstymo būdui. Ši pirmenybė turi tiek fiziologinį, tiek ir socio-kultūrinį pagrindą. Ji nulemta tiek asmens prigimties, tiek ir gyvenimiško bei ugdymo patirties.

Kokią naudą teikia HBDI instrumento panaudojimas individualiame lygmenyje.

Nauda asmeniui:

• Savęs pažinimas, vedantis į pasitikėjimą savo mąstymu ir savimi.
• Labiau pagrįsti karjeros sprendimai, vedantys į maksimalų savo potencijos išnaudojimą.
• Mąstymo įvairovės pažinimas ir pripažinimas, palengvinantis kitų žmonių supratimą ir komunikaciją su jais.

Nauda gyvenimo ar verslo partneriui:

• Ramesnis, aiškiau žinantis kur ir kaip save padėti partneris.
• Lengvesnis, aiškiau įvardintas ir pagrįstas darbų prisėmimas arba atsisakymas.
• Partnerio kitokumo pripažinimas ir žemesnis konfliktiškumo lygmuo.

Nauda organizacijai:

• Lengviau save realizuojantys ir savimi patenkinti organizacijos nariai.
• Dėmesys mąstymo visumai, būtinai organizacijos veiklai.
• Mažesnis konfliktiškumas.

HBDI panaudojimo individualiame lygmenyje proceso etapai:

1. Apsisprendimas panaudoti HBDI.
2. Klausimyno užpildymas.
3. HBDI grindžiančio modelio ir mąstymo stilių įvairovės supratimas.
4. Individualaus HBDI profilio analizė ir interpretavimas.
5. Įgytų žinių panaudojimo galimybių apžvalga.
6. Individualus apsisprendimas ir darbas su savimi.

Kviečiu pasinaudoti individualaus mąstymo pažinimo galimybėmis. Daugiau informacijos paslaugos brošiūroje.

Nacionaliniai kepuraičių dėvėjimo ypatumai

Edward de Bono "šešios mąstymo kepuraitės" yra plačiai naudojamos visame pasaulyje. Jų dėvėjimo principai yra universalūs ir taikomi mąstymo efektyvumo siekimui.

Peržvelkime tris pagrindinius mąstymo kepuraičių dėvėjimo principus ir aptarkime jų pritaikymo lietuviškame kontekste ypatumus.

Pirmas principas - "vienu metu nešiojama viena kepuraitė" - užtikrina maksimalų pasirinkto mąstymo būdo išnaudojimą ir minties skaidrumą.

• Jei pateikiame informaciją (baltoji kepuraitė), tai stengiamės atsiriboti nuo emocijų, tikėjimų ir asmeninių požiūrių (raudonoji kepuraitė)
• Jei generuojame idėjas (žalioji kepuraitė), tai nekritikuojame (juodoji kepuraitė)
• Jei užsiimame kritika (juodoji kepuraitė) tai tuo momentu stengiamės susilaikyti nuo vertės ar naudos išryškinimo (geltonoji kepuraitė) ir t.t.

Lietuviai linkę į spalvų derinimą. Mėgiamiausias derinys juoda su raudona. Taip šalta ir racionali kritika virsta pasibėdojimu, skundu ar nuolatiniu verkšlenimu. Raudona veržiasi ir į baltosios kepuraitės mąstymą - nuomonė ir įsitikinimai bandomi pateikti faktų kalba.

Antras principas - "dirbant grupėje visi vienu metu dėvi tą pačią kepuraitę" - padeda konfrontacinę komunikaciją perorientuoti į bendrą minties darbą ir pasiekti sinergijos efekto.

• Jei šiuo momentu svarstydami idėją ieškome stipriųjų pusių (geltonoji kepuraitė), tai neblaškome minties su kritiniais komentarais (juodoji kepuraitė)
• Jei kūryboje momentu išgyvename pakylėjimą (žalioji kepuraitė) tai nepradedame vardinti savo emocijos (raudonoji kepuraitė)
• Jei stabtelėjome refleksijai ir tolimesnio mąstymo suorganizavimui (mėlynoji kepuraitė), tai sulaikome visus kitus komentarus (nusiimama visas kitas kepuraites) ir t.t.

Debatų ir ginčų kultūroje mes išmokome prieš idėją (žalioji kepuraitė) šokti su kritika (juodoji kepuraitė), konstruktyvų optimizmą (geltonoji kepuraitė) atakuoti pesimistiniais komentarais (juodoji kepuraitė), jausmų įvardinimą (raudonoji kepuraitė) pertraukti reikalavimu paaiškinti ir faktais pagrįsti jausmus (baltoji kepuraitė).

Trečias principas - "reakcija į naują idėją ar pasiūlymą pradedama nuo geltonos kepuraitės" - sudaro palankias sąlygas naujai gimusiai idėjai sustiprėti ir plėtotis.

• Kai išgirstame naują idėją, tai reaguodami stengiamės išryškinti jos vertę (geltonoji kepuraitė) ir ne tik suteikti idėjai šansą išlikti, bet ir nurodyti jos tolimesnio plėtojimo kryptį.
• Jokiu būdu iš karto nepuolame kritikuoti (juodoji kepuraitė) idėjos pirminėje jos vystymo stadijoje, nes tada ji yra ypač pažeidžiama.

Juodoji kepuraitė yra savisaugos įrankis, tad dažniausiai mes jos griebiamės gynybai nuo žaliosios kepuraitės įnešto neapibrėžtumo bei keliamos rizikos. Turime pripažinti, kad šiuo metu Lietuvoje saugumo jausmas yra žemesnis, nei vidutinis Vakarų Europoje, tad ir savisaugos instinktas greičiau bei aštriau įsijungia.

Ar matėte lietuvių liaudies šokį "Kepurinė"? Jei ne, tai pažiūrėkite lietuvių liaudies ansamblio "Vingis" merginų pasirodymą.

http://youtu.be/UGQXujBdZu4

Ar atkreipkite dėmesį:

• Merginos nešioja vieną vienspalvę kepurę vienu metu.
• Ši kepurė, su kuria sveikinamas atvykėlis (nauja idėja), yra geltona.
• Jos girdi muziką, mato viena kitą ir kartu dedasi bei nusiima kepurę.
• Jos nekonkuruoja tarpusavyje; jų individualūs judesiai susilieja į vieningą šokį.

Gal čia ir yra nacionalinis kepuraičių nešiojimo pavyzdys? Jei taip, tai iš jo turime daug ko pasimokyti.

Stiklo medalis mokyklai

Tęsiu nominacijų mokyklai skelbimą. Kviečiu mokyklas pakovoti dėl "stiklo medalio". Stiklo medalis Edward de Bono "šešių vertės medalių" sąrangoje iškelia kūrybiškumo, paprastumo ir inovacijos vertę.

Į stiklo medalį gali pretenduoti mokykla, kurioje kūrybiškumas reiškiasi visoje mokyklos kaip organizacijos kultūroje. Kūrybinis požiūris, kūrybinis sprendimas ar kūrybinė saviraiška toje mokykloje yra sveikintini nepriklausomai iš kur jie kiltų - iš mokinio, mokytojo ar vadybininko. Kūrybinės aplinkos visiems kūrimas yra vienas iš pagrindinių mokyklos bendruomenės rūpesčių.

Klasė toje mokykloje nėra vien mokytojo kūrybinės saviraiškos laukas, joje kūrybinę erdvę atranda ir visi mokiniai. Mokytojas savo veikloje didelį dėmesį skiria kiekvieno mokinio kūrybinių galių atpažinimui ir išlaisvinimui. Čia mokiniai nėra skirstomi į kūrybiškus ir nekūrybiškus. Pripažįstama kiekvieno teisė ir laisvė kurti.

Tokioje mokykloje nėra sėdima ir laukiama įkvėpimo. Kūrybinė pozicija yra sąmoningai užimama tada, kai reikia kūrybinių sprendimų. Mokiniai ir mokyklos organizacijos nariai įvaldo kūrybinio mąstymo įrankius ir bet kuriuo momentu gali juos pasirinkti ir panaudoti.

Kūrybiškumas tokioje mokykloje reiškiasi per organizacijos, mokymo ir mokymosi procesų inovacijas. Kiekviena inovacija yra susijusi su nežinomybe ir rizika, tačiau į stiklo medalį pretenduojančioje mokykloje nebijoma rizikuoti. Čia bandoma, eksperimentuojama, klystama ir einama pirmyn.

Dažnai mokyklos siekia inovatoriškų mokyklų statuso "griebdamos" kiekvieną naujovę ir skubėdamos ją įgyvendinti. "Mes darome ir tai, ir tai, ir tai..." - girdžiu iš tokios mokyklos. "O kaip visa tai sulydote į vieningą visumą?" - klausiu stiklo medalio pretendentės.

Stiklo medalio nusipelno ne ta mokykla, kuri iš skirtingų naujovių "klijuoja" sudėtingą darinį, o ta, kuri savo kūrybines pajėgas išnaudoja nuolatinei unikalaus, prasmingo, funkcionalaus ir paprasto sprendimo sintezei.

Jei stiklo medalis ženklina jūsų mokyklos vertybes, tai kviečiu siekti šios nominacijos.