Intelektinis smurtas mokykloje

Visą mėnesį Lietuvos spauda mirga smurto, prievartos ir patyčių tematika. Liūdna fizinio smurto vienoje šeimoje baigtis pažadino mūsų sąžinę ir atsakomybę už šalia esantį. Svarstome, ką galime padaryti. Prasidėjo diskusija dėl smurto apibrėžties. Būtent čia noriu prisidėti ir aš. Aš neantrinsiu to, kas buvo pasakyta apie fizinį ir emocinį smurtą, tačiau pabandysiu išryškinti labiau rafinuoto smurto formą - intelektinį smurtą.

Jei fizinis smurtas tiesiogiai žeidžia mūsų kūną, emocinis - jausmus, tai intelektinis smurtas nukreiptas į mūsų protą. Visi smurtiniai veiksmai paliečia jausmus: žmogus jaučia skriaudą, neteisybę, liūdi, pyksta, trokšta atpildo skriaudėjams… Bet man čia rūpi ne emocinis atsakas, o patys smurtiniai veiksmai, kuriuos reikia stabdyti.

Smurtas mums ima rūpėti tada, kai švietime užimame humanistinę poziciją ir mums ima rūpėti žmogus, vaikas. Humanistinio ugdymo paskirtis yra padėti vaikui tapti tokiu žmogumi, kokiu geriausi jis ar ji gali tapti. Tai reiškia savo vidinių potencijų atskleidimą, išvystymą ir tapimą savimi. Bet kokius mokymo veiksmus, kurie stabdo mokinio individualių protinių galių išplėtojimą ir panaudojimą, daro žalą jo protinei raidai galime traktuoti kaip intelektinį smurtą.

Dabar metas pateikti keletą pavyzdžių, kurie paryškintų tai, ką aš turiu omenyje.

Dažnai visai netyčia pradedame smurtauti, kai atsisakome matyti mokinių individualius mąstymo skirtumus ir imame juos visus iš jėgos „mauti ant vieno kurpalio“. Tad tie, kurie lengvai „užsimauna“ mums tampa protingais, gerais mokiniais ir patiria sėkmę, o tie, kuriems mūsų „kurpalis“ netinka, patenka į kvailų, silpnų, nevykusių… kategoriją. Mokytojai ar tėvai tose situacijose dažnai teisinasi, kad „siaurą kurpalį" jiems pakišo išoriniai reikalavimai, programa, standartai, egzaminai… Taip, sutinku, tai užduoda rėmus. Tačiau visuomet produktyviausia pažiūrėti į save: Kokio siaurumo „kurpalį“ mokiniams mauna mano asmeninis mąstymas?

Praeitų metų pabaigoje su seminaro „Mąstymo įvairovei atvira mokykla“ dalyviais padarėme eksperimentą: pabandėme bendromis pastangomis perteikti vieną paprastą žinutę visai klausytojų mąstymo įvairovei. Iš visos grupės gavosi visai neblogas vienas mokytojas. Tikiu, kad po šio eksperimento kiekvienam mokytojui pavyko pamatyti, su kuria mąstytojų dalimi jie komunikuoja klasėje, o kuriuos pastoviai palieka už kadro. O tai jau švelni smurto forma, prilyginama vaiko nepriežiūrai šeimoje ar nepamaitinimui.
Laukiu nesulaukiu artėjančio vasario 15 d. seminaro, kai turėsiu galimybę su nauja grupe ieškoti kelio į mokinių proto įvairovę.

Kitas intelektinio smurto šaltinis slypi mūsų mąstymo kultūroje, kurioje dominuoja stipresniojo ar šiaip intelektualiai agresyvesnio tiesos iškėlimas, požiūrių kova, debatai, kritinis mąstymas...
Debatai man yra fizinių rungtynių - nuo rytų kovos, imtynių, bokso iki amerikietiškų imtynių - analogas intelektualinėje plotmėje. Tai daugiau ar mažiau sukultūrina ir taisyklėmis aprėminta požiūrių kova. Joje siekiama nugalėti priešininką. Tai kultivuoja hierarchinį stipresnis-silpnesnis kovos, o ne lygiavertį skirtingai mąstančių bendradarbiavimo santykį. Tai intelektinės agresijos įteisinimas.
Daugiau kaip dvidešimt metų aš propaguoju kitą alternatyvą - paralelinio mąstymo principais paremtą skirtingai mąstančių žmonių bendradarbiavimą ir kūrybinę jų požiūrių sinergiją. Apie tai jau rašiau anksčiau. Tokioje mąstymo kultūroje nelieka vietos intelektinei agresijai ir smurtui.

Tam, kad mūsų mokyklos netaptų institucionalizuoto intelektinio smurto buveinėmis, reikia keisti mąstymo kultūrą į tokią, kuri būtų atvira mąstymo įvairovei ir kurioje nebūtų skatinama intelektinė agresija.

Kiekvienas čia galime ką nors padaryti, jei pradėsime nuo savo pačių mąstymo ir santykio su kitaip mąstančiais kaitos.

The Creative Purpose of Photography

There are some who maintain, correctly, that ‘education’ in the fullest sense is about personal improvement.

Those who promote this view suggest the conventions of social interaction have always been known, are known and will be known. These conventions include an awareness of the value of sincerity, benevolence and proper behaviour. This humanistic view ranks these values as superior to various subject skills transmitted in schools and universities.

If creativity, an essential component of personal improvement, is largely about possibilities and alternatives thinking, what ‘can be’ rather than ‘what is’, photography in its multitude of forms fits ‘the creative purpose, the enhanced ability to ’see’.

My photograph taken in Kurpių g. in late 2016 is an example of photography applied as ‘creative seeing.’

I was aware that rain would leave residual puddles in the street. My primary aim was to find reflections that appealed to me, to look for possibilities. As I walked down the street, the three men talking prompted me, in seconds, to combine the natural, architectural and human elements in a photograph that, after editing, I liked, and shared on an international website.

Of course, ‘Conversation, After Rain’ is much more than a quick shot in a Kaunas Old Town street. Creative elements, honed by time and experience also contributed to the final result; shooting in RAW format; preferring monochrome to

colour; choosing a RAW editor that offered the creative possibilities I wanted; deciding on a ’square’ format; using a small camera I could hold in one hand whose size would not disturb potential subjects… The ‘craft’ involved in mastering these

techniques is never fully learned. There has to be room for experimentation, failure, more experimentation, more failure then, often unexpectedly, occasional success. The quality of ’success’ is entirely my perception.

Doubtless, some readers will jump to the conclusion that my sort of photography, my view of my world, is entirely selfish, egocentric.

My photography is an extension of myself, my creative essence, my vision, the subjects that interest an alien in an exotic land. I am not in the least concerned about how others ‘see’ my photographs. If they find something of interest - title, subject, light, technique, tones, format… I have achieved my purpose when sharing my work. “Here is how I see a group of men in Kaunas, Lithuania, talking after rain.” My focus is on perception, what Graeme Allan ‘sees’. Creative ideas and work must be shared, and accepted, without judgement. In the photographic ‘world’ looking at how others ‘see’ is a major motivation to look at photographs.

Any photographer who edits a file, preferably a RAW file, and produces a photograph is deeply involved in looking for possibilities, developing further his personal perceptions. The photographic ‘journey’ is random. The journey does not a

routine or a programme. Likewise, photographic ‘workflow’ is entirely random, just as creative thinking is random.

My lifelong photographic journey taps into my thinking style; innovative, indisciplined, or, as some have described it in the past, ‘eccentric’.

Graeme Allan

Dėl ko mokomės mąstyti: dėl gyvenimo, egzamino ar gyvenimo egzamino?

Seniai seniai, gal net prieš dvidešimt metų, kai dar tik pradėjau nešti į Lietuvos mokyklas mąstymo lavinimo idėjas ir metodikas, sutikau patyrusią mokytoją, kuri man išaiškino, kas yra prie ko. Dar dabar prisimenu tokį nuoširdų pasisakymą:
„Kaip ir prašėte aš nunešiau tą mąstymo instrumentą (tuo metu dirbome su de Bono CoRT I programa ir kalba ėjo apie PMI) savo mokiniams. Jiems labai patiko, visi įsitraukė, mąstė, kilo daug minčių, bet… nėra mums kada užsiimti visais tais mąstymais, mes dirbame rimtą darbą, įgyvendiname ugdymo programas, siekiame rezultatų ir ruošiamės egzaminui. Pažaidėme ir gana.“

Tai buvo neblogas šalto vandens pliūpsnis ant mano jaunos. karštos ir entuziastingos galvos. Jis paskatino mane daugiau dėmesio skirti ugdymo tikslams, mokyklose įgyvendinamoms programoms ir pasiekimų vertinimui. 2011 - 2012 metais iš mąstymo perspektyvos teko rimčiau analizuoti Bendrąsias ugdymo programas, kelis metus  pirmuoju prioritetu buvau iškėlus mąstymo lavinimo pasiekimų vertinimą, o 2015 metais į mano akiratį papuolė Lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis

Praeitų metų pabaigoje besiruošdama seminarui „Mąstymo įvairovei atvira mokykla: įvadas“ paprašiau mokytojų man atsiųsti dalyko užduotis,  kurios mokiniams kelia sunkumų. Sulaukiau matematikų ir lietuvių kalbos užduočių. Taip į rankas papuolė 2016 m. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis. Gruodžio mėnesio seminare per mažai laiko skyrėme jos aptarimui, tad noriu prie jos sugrįžti čia.

Prieš skaitant toliau kviečiu jus susipažinti su egzamino užduotimi ir jos vertinimo kriterijais. Kadangi čia trys užduotys vienoje, tai gilesniam analizavimui aš pasirinksiu vieną - rašinį pagal Janinos Degutytės eilėraštį „Gerumas“. O tada galima iškelti klausimą:

Kokius reikalavimus mokinio mąstymui kelia ši užduotis?

Mąstymo atpažinimui ir aprašymui panaudosiu Ned Herrmann visuminio proto® modelį, išskiriantį keturias mąstymo modas:

• Loginį, analitinį, kiekybinį, kritinį, sąvokomis ir faktais grįstą, teorinį… mąstymą - kairysis viršutinis ketvirtis; raidė A; mėlyna spalva.
• Disciplinuotą (pagal taisykles), struktūruotą, nuoseklų, planuotą, patirtimi ir tradicija grįstą, komformistinį (t.y. saugų)… mąstymą - kairysis apatinis ketvirtis; raidė B; žalia spalva.
• Vertybinį, empatinį (tarpasmeninį), kinestetinį, simboliais ir jausmais grįstą, ekspresyvųjį… mąstymą - dešinysis apatinis ketvirtis; raidė C; raudona spalva.
• Visuminį (holistinį), intuityvų, integruojantį, sintezuojantį, eksperimentuojantį, konceptualų, metaforinį ir vaizdiniais grįstą… mąstymą - dešinysis viršutinis ketvirtis; raidė D; geltona spalva.

Atlikus užduoties ir vertinimo kriterijų analizę, praskleidžiau mąstymo turinį, skirtinguose užduoties atlikimo etapuose (žr. lentelę): užduoties pasirinkimas, pasirengimas ir rašymas. Tada sudariau principinį užduoties mąstymo profilį (žr. paveikslėlyje punktyru apibrėžtą profilį)

Ką tai man reiškia?
Pirmiausia reikia pažymėti tai, kad profilis yra platus, tad užduoties atlikimui reikia plataus spektro ir gana skirtingų gebėjimų. Tačiau man labiausiai rūpi ne pati užduotis, o tai, kokius sėkmės šansus turi skirtingo mąstymo profilio mokiniai ir kokie iššūkiai atliekant užduotį kils skirtingiems mokiniams.

Ne mažai sėkmės šansų turėtų mokiniai, kurių mąstymo profiliai artimi užduoties profiliui.  Čia turiu omenyje trijų dominančių profilius, (žr. keturis profilius arčiausiai centro) Būtų idealu, jei tie mokiniai sugebėtų pajungti ir efektyviai išnaudoti visus savo mąstymo išteklius, t.y. aiškiai išskirti skirtingas mąstymo modas - A, B, C ir D - laiku ir vietoje jas „perjungti“ bei tarpusavyje suderinti. Tokie mokiniai turėtų viską neblogai padaryti, bet išskirtinių aukštumų iš jų nereikėtų tikėtis. Atskiros mąstymo modos aštrume jiems būtų sunku konkuruoti su stipriau specializuoto mąstymo klasiokais.

Savo kokybe išsiskiriantį darbą parengtų mokiniai, kurių mąstymo profilyje ryškėja dvi dominantės (žr. keturis profilius ant ketvirčius skiriančių ribų):

Rašinys kaip meno kūrinys galėtų gautis mokiniui su į dešinę pasvirusiu mąstymo profiliu (CD dominantė). Tačiau kūrybinėje ekspresijoje į antrą planą gali nuslysti formalūs reikalavimai ir logika  (teisingas atsakymas, kurio tikisi mokytojas/vertintojas).
Konceptualus, gilų ir paltų požiūrį derinantis ir temos esmę atskleidžiantis darbas galėtų pavykti į viršų pakilusio profilio (AD dominantė) savininkui. Tačiau šiame darbe gali pritrūkti verbalinės raiškos turtingumo, reikalaujamų detalių išpildymo ar asmeninės perspektyvos.

Kompetetingai savo žinias rašinyje turėtų pademonstruoti į kairę pasvirusio mąstymo profilio (AB dominantė) savininkas. Apsiskaitymas, argumentacijos logika, struktūra, detalių išpildymas galėtų būti stipriosios šio darbo pusės, tačiau originalumo ir GERUMO principo/esmės ar asmeninio šios vertybės išgyvenimo atskleidimo čia nereikėtų tikėtis. Be to, maža tikimybė, kad kairinio profilio mokinys pasirinks pirmą užduotį, kur reikia atsispirti į poetinį tekstą ir gilintis į „išplaukusią gerumo sąvoką“.

Mokinys, kurio mąstymo profilis nusileidęs žemyn, turėtų skaitytojui padovanoti raštingą ir asmeninės gerumo vertybės išgyvenimo patirties refleksija praturtintą darbą. Darbas gali būti įtaigus ir jaudinantis, tačiau kito mąstymo profilio skaitytojas gali pasigesti argumentacijos logikos, platesnio konteksto matymo ar minčių sintezės į pagrindinę rašinio idėją/esmę/principą.

Dar stipresnis rašinių išskirtinumas specifinėse srityse tikėtinas vienos dominantės mąstymo profilio mokinių grupėje (žr. profilius ant ketvičių, toliausiai nuo centro). Šiuos vienos dominantės profilius įtraukiau kaip tikėtinai sėkmingus todėl, kad jie nėra „aštrūs“. Aštrius profilius (su labai ryškiu vieno profilio dominavimu) šios užduoties atžvilgiu traukčiau į spec. poreikių (mąstymo mažumų) grupę ir svarstyčiau, kaip padėti šiems mokiniams atskleisti savo mąstymo unikalumą ir kartu patirti sėkmę laikant šį egzaminą. Sėkmės galimybės šiems mokiniams atvėrimas ir yra mąstymo įvairovei atviros mokyklos esmė.

Čia sustosiu, nes tolimesnė diskusija su skirtingomis grupėmis tęsis skirtingomis kryptimis:

• Lietuvių kalbos mokytojų, dalyvavusių gruodžio 2016 gruodžio mėn. seminare „Mąstymo įvairovei atvira mokykla: įvadas“, grupelė sėkmės egzamine galimybės atvėrimą galėtų priimti kaip profesinį iššūkį ir pradėti mąstyti šia kryptimi. Tada bus įdomu visa tai aptarti tęstiniame seminare.
• Lietuvoje plačiai pasiskirstę mokytojai, kurie jau susipažino su Edward de Bono mąstymo lavinimo sistema ir ten pristatomais mąstymo įrankiais (tarp jų nemažai lituanistų), galėtų nusikopijuoti mąstymo turinio lentelę (žr. lentelę), įsiterpti stulpelį ir jame susidėlioti konkretų mąstymą padedančius realizuoti mąstymo įrankius. Su jais bus įdomu aptarti de Bono įrankių panaudojimą, padedant mokiniams išplėsti savo natūralų mąstymo profilį.
• Lietuvių kalbos ir kitų dalykų mokytojai, kurie vasario 15 d. planuoja dalyvauti seminare „Mąstymo įvairovei atvira mokykla: įvadas“, galėtų iš mąstymo perspektyvos pažvelgti į konkrečias užduotis, kurias mokymosi eigoje turi atlikti jų mokiniai. Jei jie tomis užduotimis iki seminaro pasidalintų su manimi (kontaktai buklete), tai aš jas peržiūrėčiau, o seminare galėtume aptarti.
• Čia matau ir tėvus, kurie į savo vaiką žvelgia kaip į išskirtinį, netelpantį į siaurus mokyklinių reikalavimų, egzaminų ir vertinimo standartų rėmus. Su jais noriu diskutuoti apie pagalbą savo vaikui pažįstant, panaudojant ir išplečiant jo/jos unikalias mąstymo galimybes. Tinkamą forumą dar reiks numatyti.

Lietuvių kalbos egzaminas, matematikos egzaminas ar gyvenimo egzaminas - panašu, kad be mąstymo sunku išsiversti. Tad metas mokytis mąstyti.

O dabar dedu daugtaškį…

Naujieji metai: žvilgsnis pirmyn, kūryba ir strateginis mąstymas

Artėjant Naujiesiems man kartais atrodo, kad visi aplinkui švenčia Senuosius Metus: apžvelgia metų įvykius, juos vertina, renka geriausius automobilius, sportininkus ir t.t. Į naujai ateinančius metus patogu pažvelgti pro horoskopų ar pranašysčių prizmę, patiems viltis ir laukti, o kitiems žmonėms linkėti vilčių išsipildymo.

Prieš kokį penkiolika metų aš sau supratau, kad Naujieji Metai gali ir neateiti pas tuos, kurie yra nepasirengę jų sutikti. Jie paprasčiausiai gali praeiti pro šalį, o nauju skaičiumi bus paženklinti senieji. Nuo tada daug rimčiau žiūriu į šią šventę.

Šiemet tą idėją vėl man priminė sūnus. Prieš vidurnaktį išėjome į lauką ir pradėjau dairytis, kur geriau įsitaisyti, kad galėtume saugiai stebėti fejerverkus. Tada sūnus paklausė: „O iš kurios pusės Naujieji Metai ateis?“ Jis buvo rimtai nusiteikęs eiti Ten ir juos sutikti. Pasiūliau pasirinkti kryptį ir kartu padaryti taip, kad iš tos pusės Naujieji ateitų. Ir jie atėjo.

Man labai įdomu, kiek žmonių Naujųjų Metų sandūroje užima kūrybinę poziciją ateinančių metų atžvilgiu ir nusprendžia ne laukti metų ateinant, o patiems susikurti Naujus Metus. Tikėtina, kad nelabai daug. Vytautas Kavolis „Kultūros dirbtuvėse“ pasidalino pastebėjimu, kad mūsų lietuviška kultūra yra stipriau orientuota į praeitį, nei į dabartį ar ateitį. Juk mūsų sūnūs iš praeities stiprybę semia.

Principai, kuriais grindžiu savo mąstymą ir veiklą didele dalimi gali būti siejami su Edward de Bono Mąstymo Mokykla. O tai įpareigoja, net ir gyvenant bei dirbant lietuviškoje kultūroje, užimti kūrybinę proaktyvią poziciją, t.y. aktyviai kurti kiekvienus naujus metus ir kiekvieną naują dieną juose. Tai nėra lengva, nes senųjų metų srautai labai lengvai įtraukia ir nuneša vėl ta pačia kryptimi. Išlaikyti judėjimo į priekį kryptį man padeda strateginis mąstymas:

• Jis perkelia dėmesį iš praeities ar dabarties į ateitį.
• Jis į antrą planą nustumia detales ir parodo visuminį vaizdą.
• Jis racionaliu sluoksniu apvelka tikėjimus, viltis ir įžvalgas.
• Jis sukonkretina ir ant žemės nuleidžia išplaukusias koncepcijas.
• Jis abstrakčias idėjas paverčia aiškiomis veiklos kryptimis.
• Jis nesibaigiančius darbus sudėsto į aiškius prioritetus. 
• Jis pasyvų žinojimą paverčia apsisprendimu veikti, daryti, judėti pasirinkta kryptimi.
• Jis pateikia aiškius veiklos priemonių pasirinkimo  kriterijus.

Tad strateginis mąstymas yra būtent tai, ko man reikia sutinkant Naujuosius. Naujųjų Metų naktį šampano negeriu viena, tad ir strateginį mąstymą mėgstu kultivuoti įvairiaminčių kompanijoje. Todėl šių metų pradžioje (sausio 18 d.) į strateginę diskusiją kviečiu tuos,

• kuriems rūpi kūrybinio mąstymo ugdymas bei saviugda ir jie nori aiškiau susivokti šiame lauke;
• kurie renkasi kūrybiškumo ugdymo sistemas ir priemones, bei ieško savo unikalaus kelio plačiuose kūrybiškumo plėtros laukuose;
• kurie jau veikia kūrybiškumo ugdymo srityje ir nori savo pastangas sutekti ir fokusuoti aiškiai apibrėžta kryptimi.

Praeina didžiųjų metų švenčių šurmulys ir dauguma lengviau atsidūstame: „Pagaliau praėjo!“ Dabar galima strategiškai pamąstyti, pasirinkti, iš kurios pusės pas mus ateis Naujieji, ir eiti jų pasitikti.

Žingsnis link mąstymo įvairovei atviros mokyklos

Praeitą savaitę su viena Kauno mokykla žengėme man svarbų žingsnį: įvadiniu seminaru „Mąstymo įvairovei atvira mokykla“ pradėjome kelionę link Nedo Herrmanno visuminio proto® metodologijos galimybių panaudojimo. Šiuo straipsniu noriu refleksyviai sudėlioti mintis, kurias sukėlė šis prasminis įvykis bei pratęsti su mokykla užsimezgusį dialogą.

Įvadinis seminaras man visuomet yra iššūkis, kadangi jame keliu uždavinį parodyti visumą ir sudaryti galimybę dėl jos apsispręsti. Čia visuomet tenka balansuoti tarp paviršinio apžvalginio stiliaus ir praktinio „pačiupinėjimo“, leidžiančio realiai pamatyti, kaip viskas veikia praktiškai. Visumos paišymui pasirinkau tokią seką Asmens mąstymas - Komunikacija - Pedagoginė veikla. Tad kiekvieną punktą trumpai pakomentuosiu.

Asmens mąstymas

Čia stengiausi išlaikyti principą „pradėk nuo savęs“, tad kūriau galimybę kiekvienam iš rankos trimis štrichais nusipiešti savo mąstymo profilį. Tam, kad galėtume judėti toliau pakviečiau visus laikinai patikėti, kad tai ir yra jų mąstymo profilis. Dabar noriu priminti, kad mes nenaudojome HBDI - Herrmanno proto dominantės instrumento®. Tad pats metas suabejoti nusipieštu profiliu. Piešiniu iš rankos galėtume pasitikėti tada, jei išlavintume mąstymo profilio piešimo įgūdžius ir nuoširdžiai papildytume savo piešinį dar daugiau štrichų.

Vienas iš tokių štrichų gali būti nupieštas savarankiškai dirbant su Herrmanno modeliu „Mano keturi AŠ“. Belieka kiekvieną dieną paprašyti kiekvieno „SAVOJO AŠ“ pateikti veiklos per visą dieną ataskaitą ir ją po savaitės ar kelių apibendrinti.

Žvilgsnis į savo mąstymą yra labai svarbus, kadangi jis pakloja tris pamatinius akmenis metodologijos taikymui veikloje:

• Teorinį žinojimą susieja su asmeniniais mąstymo patyrimais ir Herrmanno modelį padaro „gyvu“, lengvai taikomu praktiniu instrumentu.
• Leidžia pažinti asmeninius „akinius“, per kuriuos žvelgiame į pasaulį, praktinę veiklą ir žmones aplinkui. Tai leidžia sąmoningai koreguoti pirminį suvokimą ir siekti didesnio objektyvumo.
• Padeda reflektuoti ir be savigraužos pažvelgti į savo mąstymo, komunikacijos ir veiklos ribas bei mokytis sąmoningai jas peržengti.

Be stiprių pamatinių akmenų judant toliau rizikuojama nuslysti paviršiumi. Įvadiniame seminare po pirmos pertraukos mes jau slydome tolyn.

Komunikacija

Herrmann metodologijoje komunikacija grindžiama keturiais gebėjimais:

• Gebėjimu reflektuoti savo mąstymo ir komunikacijos stilių;
• Gebėjimu būti autentišku, atsiverti ir komunikacijos partneriui parodyti savo mąstymo unikalumą. Ne veltui HBDI taikančiose organizacijose darbuotojai prie vardo kortelės prisisega savo mąstymo profilį.
• Gebėjimu ir norėjimu pažinti, pripažinti bei gerbti unikalų savo komunikacijos partnerio mąstymą bei specifinius jo poreikius veiklos ir komunikacijos situacijose;
• Gebėjimu pritaikyti komunikacijos turinį ir formą prie savo partnerio komunikacijos poreikių.

Čia išbandėme neverbalinę komunikaciją vienas-su-vienu bendro darbo situacijoje ir į konkretų smegenų ketvirtį nutaikytą viešą pranešimą. Galiu pasakyti, kad grupė su užduotimis susitvarkė sėkmingai, tačiau gilesnė refleksija ir įgytos patirties analizė buvo apribota teorinio pasirengimo stokos (Herrmann modelis grupei dar tik teorinės žinios, reikia darbo ir laiko kol jis „atgis“) ir užverstais profiliais (įvadiniame seminare individualūs mąstymo profiliai lieka anoniminiai tol, kol jų savininkai nenusprendžia jų atversti). Jutau auditorijos dalies poreikį eiti į gylį, pvz. komentuoti porų darbo rezultatus. Nuo viešų komentarų susilaikiau, o pokalbiui apie procesą ir rezultatą su konkrečia komunikavusia pora situacija dar nebuvo „prinokusi“.

Tačiau žingsnis viso proto komunikacijos kryptimi jau padarytas ir sukurta galimybė savarankiškam žingsniui. Organizacijoje gali prasidėti mąstymo profilių pasidalinimai tarpusavyje siauruose rateliuose ir atviresnė komunikacijos patirties refleksija iš HBDI komunikacijos pirmenybių perspektyvos. Seminare pabandžius komunikuoti į vieną ketvirtį, gal kils noras išbandyti į kitus tris ketvirčius nutaikytus komunikacijos kanalus. Taip kaupsis patirtis ir plėsis supratimas.

Pedagoginė veikla

Trečioje seminaro dalyje, pajutau, kad slystant paviršiumi pagavau kalniuką ir atsiplėšiau nuo kieto pagrindo. Taigi, praskridome ir greitai iš viršaus pažiūrėjome į du dalykus: mokymo-mokymosi metodų suderinimą į visam protui skirtą pamoką ir užduočių (10 kl. matematika ir lietuvių k.) keliamus reikalavimus mokinių mąstymui. Turiu pripažinti, kad čia padarėme tikrai nedaug. Dar daug reikia mokytis. Supratau, kad dar reikia:

• Gilintis į konkrečių mokymo-mokymosi metodų mąstymo krūvio supratimą. Jutau tendenciją metodą iškreipti (nuspalvinti kita spalva) pritraukiant prie savo mąstymo profilio.
• Verta iš mąstymo visumos perspektyvos paanalizuoti ir kritiškai įvertinti pedagogų rengime įsriegtas klasikinės didaktikos „pamokos formules“, „pamokos planavimo receptus“, „teisingus geros pamokos modelius“ ir pan.
• Aptarti skirtingas minties proceso (Herrmanno modelio apėjimo) pamokoje alternatyvas.

Bet čia jau tolimesni mokymosi šioje programoje žingsniai. O šiuo metu aš būsiu labai laiminga, jei seminaro dalyviai planuodami pamoką (parinkdami metodus ir formuluodami užduotis) savęs paklaus:

• Kokį mąstymą (kurį visuminio proto segmentą) užkabinu šioje pamokos vietoje?
• Kaip skirtingo mąstymo profilio vaikai įsitrauks, su kokiomis problemomis susidurs ir kaip patirs sėkmę?
• Ką aš galiu padaryti, kad kiekvienas mokinys (net mąstymo mažuma) galėtų konstruktyviai įsitraukti ir patirti sėkmę?

Atsitraukus, iš penkių dienų perspektyvos, galiu pasakyti, kad pirmas žingsnis padarytas. O tolimesni žingsniai mokyklai priklausys nuo apsisprendimo ir pasiryžimo judėti toliau.

O aš pati ne tik išlaikiau bet ir padvigubinau motyvaciją su Herrmannu eiti į mokyklas. Jau 2017 m. sausio gale skelbiu naują įvadinio seminaro datą (2017 01 24) ir lauksiu žinių iš pirmą žingsnį žengusios mokyklos.

Iki kitų prasmingų susitikimų!