Šuniukai - ikimokyklinukų (4-6 m.) emocinio intelekto ugdyme

Jau anksčiau rašiau apie emocinio intelekto ugdymą kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje nuo gimimo iki trijų metų. Čia noriu pratęsti pradėtą darbą ir išskirti emocinio intelekto ugdymo prioritetus ir šuniukų (priemonės „Pažink, prisijaukink, pamokyk“) panaudojimo galimybes šiame amžiaus tarpsnyje.

Mano atramos taškais bus emocinio intelekto dimensijos (pagal Palmer), dar mano vadinamos emocinės kompetencijos sritimis, kognityvinė ir emocinė ikimokyklinukų raida bei šiam amžiaus tarpsniui apibrėžti ikimokyklinio ugdymo pasiekimai (pagal pasiekimų aprašą).

Emocinės kompetencijos plėtra ikimokykliniame amžiuje (nuo 4 iki 6 metų)

• Emocinė savimonė - nuo savo jausmų atpažinimo link įvardinimo; nuo momentinės emocijos suvokimo link susivokimo savo nuotaikose ir emocinėse būsenose; nuo dėmesio vien tik į emociją link dėmesio išplėtimo į situaciją, kuri kelia emocijas, ir jausmus sukėlusias priežastis.
• Emocijų raiška - nuo spontaniškos jausmų raiškos link raiškos moduliavimo pagal situaciją ir aplinkui esančius žmones; nuo raiškos veiksmais link raiškos mimika bei žodžiais.
• Kitų žmonių emocijų supratimas - nuo kito žmogaus emocijos ar jausmo atpažinimo link savo poveikio kito žmogaus jausmams įvertinimo ir kito žmogaus jausmų supratimo bei empatijos raiškos; nuo egocentrinio savo jausmų priskyrimo kitiems link pripažinimo, kad kiti gali jaustis kitaip.
• Emocinis samprotavimas - nuo nerefleksyvių momentinėmis emocijomis grįstų sprendimų link sprendimų priėmimo numatant svarbaus žmogaus - mamos, tėčio, auklėtojos, draugo - emocinę reakciją.
• Emocinė savivada ir savikontrolė - nuo atsitiktinių bandymų suvaldyti nemalonias emocijas link asmeninių emocijos suvaldymo strategijų atradimo; nuo teigiamos reakcijos į malonią situaciją link situacijos, kuriose pasikartotų malonūs jausmai, inicijavimo/kūrimo; nuo kovos su užėjusiu neigiamu jausmu link neigiamus jausmus keliančių situacijų vengimo.
• Emocinė vadyba - nuo nesąmoningos manipuliacijos artimųjų jausmais, link tikslingų pastangų paveikti kito žmogaus emocijas (nuraminti, paguosti, pralinksminti…)

Šiame amžiuje prasiplečia emocijų spektras, išryškėja emociniai atspalviai, o emocinė patirtis „nudažo“ asmenybę. Šiame amžiuje jau lengva pastebėti skirtingus emocinius tipus, besiskiriančius pagal dominuojančias emocijas bei emocijų raiškos intensyvumą.

Emocinio intlekto ugdymo prioritetai

Šiame amžiaus tarpsnyje lieka aktualios ankstesnei amžiaus grupei įvardytos keturios ugdomosios veiklos, bet veiklos spektras smarkiai prasiplečia ir ugdymo prioritetai išsidėsto kita tvarka. Čia svarbiais tampa tokie uždaviniai:

1. Dėmesio į emocijas keliančias situacijas atkreipimas ir savo emocinės reakcijos į situaciją numatymas;
2. Emocijų raiškos žodyno turtinimas ir verbalinės raiškos modeliavimas.
3. Dėmesio atkreipimas į kitų žmonių jausmus (atpažinimas) ir savo paties poveikio kitų žmonių jausmams numatymas bei elgesio emociškai jautriose socialinėse situacijose modeliavimas.
4. Jau galima pradėti mokytis specifinių būdų kaip įveikti nepageidaujamas emocijas (baimę, pyktį, liūdesį…) ir savyje pažadinti malonius jausmus (džiaugsmą, nuostabą, susidomėjimą…)

Šiame amžiaus tarpsnyje jau pats laikas vaikus supažindinti su šuniuku, kuris atbėgdamas vaikui atneštų emocijas ir jausmus. Čia prasmę įgija kortelių ir plakatų panaudojimas.

Su ikimokyklinio ugdymo pedagogais seminaruose išbandėme ir aptarėme įvairias šuniuko įvedimo vaikams veiklas. Tai gali būti:

• Pokalbis apie šuniuko vizitą;
• Situacijos, kurioje lankosi šuniukas, aptarimas (reali situacija, iš filmuko, pasakos arba specialiai parengtos kortelės);
• Specifinio to šuniuko elgesio išryškinimas;
• Šuniuko suprantamų frazių atrinkimas ir naudojimas;
• Veido išraiškos, kuria sutinkame šuniuką, atpažinimas ir vaiko su šuniu portreto piešimas;
• Savo neverbalinės raiškos (mimikos), sutinkant šuniuką, modeliavimas…
• Šuniuko vedžiojimas už pavadėlio ir prašymas atlikti konkrečią užduotį.

Per šias veiklas vaikai ne tik gauna informacijos apie tą šuniuką, bet iš lėto jį prisijaukina (personifikuoja) ir padaro savu. Jis apauga asmeniniais prisiminimais, vaikams suprantamomis frazėmis, savo paties ir šalia esančių žmonių vaido išraiškomis...

Įvedus reikalingą šuniukų kiekį juos galima tikslingai panaudoti. Galima...

• Bandyti atpažinti, kuris šuniukas pasirodė situacijoje.
• Iš anksto numatyti vieno ar kelių šuniukų pasirodymą. 
• Panaudoti žodines komandas ir prisišaukti/nuvyti šuniuką.
• Dirbti su susijusių šuniukų poromis (baimė ir drąsa, liūdesys ir džiaugsmas, nerimas ir ramybė, antipatija ir palankumas…).
• Konkrečiai situacijai - mokymuisi, bendravimui, kūrybinei veiklai… - pasitelkti aktualią šunelių grupę.

Čia jau atsiveria neribotos galimybės.

Su šios amžiaus grupės pedagogais mes svarstėme kelias ugdymo organizavimo galimybes:

• Pradžioje skirti laiko paties pedagogo susipažinimui su šuniukais ir metodikos įvaldymui. Čia pedagogas gali stebėti jį patį ir vaikus aplankančius šuniukus bei modeliuoti savo paties verbalinę ir neverbalinę reakciją. Šiame etape išryškėja tos aktualios emocijos ir jausmai, nuo kurių reiktų pradėti darbą su konkrečiu vaiku ar jų grupe.
• Tada galima planuoti nuoseklų šuniukų įvedimą. Vieną šuniuką šio amžiaus vaikams galima įvedinėti per vieną savaitę ar ilgesnį laikotarpį, kas dieną įvedant vis naujas veiklas bei kartojant ir išplečiant jau vykdytas veiklas.
• Po kurio laiko įvestus šuniukus jau galima derinti tarpusavyje ir dirbti su didesniu kiekiu šuniukų - pora, trejetu, ketvertu ar net penketu.
• Pradžioje veiklas reikėtų planuoti ir joms skirti laiką, o vėliau ateina momentas bandyti išnaudoti vaikų grupėje susiklosčiusias situacijas.

Taip šuniukai iš formalaus ugdymo turinio gali virsti kasdieninio gyvenimo pagalbininkais situacijose, kai reikia atkreipti dėmesį į jausmus ar juos valdyti.

Šiame amžiaus tarpsnyje dauguma vaikų didžiąją dienos dalį praleidžia ugdymo institucijoje. Tėvai iš ryto į darželį atveda ne tik savo vaiką, bet kartu ir jo šunį (nuotaiką, emociją, jausmą). Uždarius darželio duris jau pedagogui tenka padėti vaikui susitvarkyti su savo keturkoju draugu. Tad nori ar nenori tėvams tenka dalį savo atsakomybės už savo vaikų emocinio intelekto ugdymą deleguoti darželio auklėtojai. Tai, kaip vyksta delegavimas ir mezgasi tėvų bei institucijos bendradarbiavimas ugdyme, yra platūs nearti dirvonai.

Tikiu, kad pasikinkius emocinguosius šuniukus bus galima nors vieną vagą šiuose dirvonuose suarti.