Šlapia matematinė logika arba trys Almanto aksiomos

Šis komentaras apie matematinę logiką ir jos taikymą realiame gyvenime pats įsipiršo į šį tinklaraštį. Jį išprovokavo socialinė-ekonominė Lietuvos realybė ir vaikas, be to, koją pakišo ir fizikinis išsilavinimas.

Dar studentiškais metais teko "graužti" matematinę analizę, analizinę geometriją bei vektorinę ir tenzorinę algebrą. Bet „kiečiausias riešutėlis“ buvo matematiniai fizikos metodai tada mūsų MATFIZU vadinami. Tuo metu dar nesupratau, kodėl būtent ši disciplina taip stipriai įkaitina „mąstymo saugiklius“, bet buvo aišku, kad fizikinės realybės matematinio aprašymo uždavinys spaudžia iš matematinio aparato maksimumą ir stato jį ant ribos. Dabar galiu savęs paklausti: „O kaip su socialinės realybės aprašymo uždaviniu?“

Šiuo metu į mano dėmesio centrą papuolė žmogaus gyvenimo ir veiklos realybė bei jos supratimo logikos. Matematinė logika yra viena iš šių logikų rinkinio. Į ją pastaruoju metu mano dėmesį atkreipė Almantas, kuris jau pradėjo kurti ir taikyti savo matematinę logiką. Bandydama jį suprasti susimąsčiau: „Ar taikomoji matematika vis dar tikslus ir griežtas mokslas?“

Šią logiką pavadinsiu „šlapia matematine logika“ ir ją pristatysiu kaip tris Almanto aksiomas (tiesas, kurios nereikalauja įrodymo):

1. Magiškų skaičių universalumo aksioma, kuri sako, kad daugumoje situacijų gali būti pritaikytas magiškas skaičius.
   Almanto atveju šis skaičius yra „trys“. „Jau eisime namo“ - šūkteli mama baseine nusileidimo takeliu čiuožinėjančiam Almantui. Almantas atsako: „Dar trys kartai liko“. Jis nusileidžia kartą, tada mama jam primena, kad dabar jau liko du kartai. „Ne“ - nesutinka vaikas - „liko trys“. Norėdama patikrinti trejeto tvarumą kartą šūktelėjau: „Almantai, liko keturi kartai“. Jis niekaip su tuo nesutiko ir pasiliko prie trijų.
2. Nulio reliatyvumo aksioma, kuri sako, kad nulis nėra absoliutus, už jo visuomet slypi naujos galimybės. Tai panašu į sutartinį nulį Celsijaus temperatūrų skalėje. Sutarimą visuomet galima iš naujo persvarstyti.
   „Viskas, jau nusileidai tris kartus, neliko kartų, einame namo.“ - tiesiai pareiškia mama. „Dar vieną kartą“ - iškeltu pirštu ir angeliška šypsena atsako Almantas ir lipa ant čiuožyklos.
3. Vieneto tęstinumo aksioma, kuri sako, kad po „dar vieno karto“ būtinai turi sekti „dar vienas kartas“, o po jo dar vienas ir t.t. Čia aiškinti daug nereikia.

Plėtojantis matematinei logikai aksiomų bus ir daugiau, bet trijų pakanka, kad galima būtų suvokti „šlapios matematinės logikos“ esmę. Apie tokias logikas turėtų savo nuomonę ir mąstymo sistemų autoriai:

• de Bono labai aiškiai aprašė „vandens logiką“ ir ją atskyrė nuo „akmens logikos“ (čia jis ne apie vandenį baseine)
• Herrmannas pasakytų, kad Almanto matematinė logika pageltonavo.

Bet ne ekspertų nuomonė man dabar rūpi. Man svarbu, kokia matematinė logika taikoma žmogaus gyvenime ir veikloje. Per televiziją klausydama apie pasirengimą Euro įvedimui taip pat įžvelgiau „šlapios matematinė logikos“. Tai ir paskatino prisėsti ir parašyti.

Apsidairykite aplinkui: Kiek dar galite pamatyti šlapios matematinės logikos apraiškų?

Naujos mąstymo technologijos ir IT

Po intensyvaus darbinio ir komunikacinio birželio nusipelniau šiek tiek laiko sau, t.y. savo technologijoms ir programinei įrangai. Per pirmą liepos savaitę į savo Mac Book Pro įdiegiau keletą fotografijai ir dizainui skirtų programų: Capture One Pro 7, Adobe Photoshop CC 2014, Lightroom 5 ir Adobe Bridge. Jau supratau, kad jos privers mane pakeisti nusistovėjusius mąstymo ir veiklos šablonus. Ši naktis kaip niekad buvo pilna inkubacijų ir nušvitimų. Kai kuriais iš jų skubu pasidalinti.

Asociacija
Vėl prisiminiau vieną Edward de Bono mokymosi mąstyti interpretacijų: „Įvaldydami naujus mąstymo įrankius mes į savo smegenis įdiegiame naują programinę įrangą“. Jau seniau su kolegomis vykusios diskusijos leido suprasti, kad atskirų įrankių (PMI, CAF, OPV, PO…) ar sąrangų (kepuraitės, batai ir medaliai) įvaldymas gali būti prilygintas taikomųjų programų diegimui į kompiuterį. O visos dBT mąstymo sistemos principų perpratimas jau reikštų kompiuterio operacinės sistemos pakeitimą ir atnaujinimą (Windows, Mavericks, Linux…)

Funkcionalumas
Kompiuterijoje kai kurios taikomosios programos yra rengiamos kelioms operacinėms sistemoms, kitos yra siejamos su konkrečia sistema, tačiau daugelio praktinių priemonių funkcinė potencija atsiskleidžia, kai jas naudoji tam skirtoje operacinėse sistemoje kartu su visu programų paketu. Tik ar mes ryžtamės investuoti laiką, pinigus ir energiją į viso paketo įvaldymą, ar mes pasitenkiname viena priemone.
Mąstymo lavinime yra panašiai galime bandyti įvaldyti „šešias mąstymo kepuraites“, galime jų pagalba patobulinti mąstymą praktinėse situacijose, tačiau pilna šios sąrangos potencija atsiskleidžia tik tada, kai išdrįstame esminiams savo mąstymo pakeitimams ir atnaujiname savo mąstymo operacinę sistemą.

Funkcijų panaudojimas
Yra daug kompiuterio naudotojų, kurie nenori nieko žinoti apie savo kompiuterio operacinę sistemą ir joje įdiegtų taikomųjų programų funkcijas. Jie išmoksta tas operacijas, be kurių jau nebegali išsiversti ir stengiasi kuo ilgiau naudotis įprastais programų paketais. Savo kompiuterio programinės įrangos pažinimas ir pilnas įvaldymas reikalauja laiko ir jėgų. To reikia mokytis.
Dar 1993-1997 metais aš viduje jaučiau, kad kažko trūksta šalia Edward de Bono sistemos. Tą spragą man tada užpildė Herrmannas. Dabar aiškiai matau Ned Herrmanno sistemos pagrindinę paskirtį - pažinti ir kuo pilniau išnaudoti individų, porų, komandų ir organizacijų mąstymo „programinę įrangą“. Šioje sistemoje pateikiamos priemonės gali būti palyginamos su meta-programomis, kurios padeda apžvelgti, įjungti ir apjungti „kompiuteryje“ įdiegtas programas. Ši sistema taip pat gali apčiuopti taikomųjų programų ar net visos operacinės sistemos atnaujinimo poreikį.

Kas iš to?
Kompiuterio programos įdiegimas, lyginant su mąstymo perprogramavimu, gana paprastas procesas. Tačiau pilnas funkcijų panaudojimas abiem atvejais reikalauja nemažai darbo. Prisipažinsiu, kad dar savo PC kompiuteryje 2001 turėjau Photoshop. Tada neįkirtau net 10 proc. funkcionalumo. Dabar sau keliu tikslą per vasarą šoktelėti bent iki 60 proc. (ekspertai man sako, kad reiks bent dviejų metų). Dabar Herrmanno pagalba šias kompiuterines technologijas matau, kaip savo mąstymo potencijos išnaudojimo galimybę. Tad leisiu joms transformuoti mano mąstymo ir darbo (su grafika, foto ir video) šablonus. Papasakosiu, kaip seksis.

Linkiu jums atrasti savo programinę įrangą, ją sėkmingai įdiegti ir pilnai išnaudoti jos potenciją.

dBT ir HBDI® asmeniniam meistriškumui

Vakar rašiau apie asmeninį meistriškumą, kaip vieną iš Peter Senge siūlomą organizacijų mokymosi discipliną. Šiandien susikoncentruosiu ties mokymosi sistemomis šios disciplinos įvaldymui.

Vizijos ryškinimui ir veiksmų orientavimui į ją nepakeičiamas yra Edward de Bono AGO įrankis (CoRT 1 penktoji pamoka). Giluminis dBT sistemos įvaldymas padeda asmenims ir organizacijoms pereiti nuo reaktyvaus problemų sprendimo mąstymo prie proaktyvaus galimybes generuojančio (PO) mąstymo. O tai jau lėtas kultūrinis pokytis.

Ned Herrmanno visuminio proto® mąstymo įrankiuose dirbtinai dėmesys atkreipiamas į viziją, t.y. primenama, kad ir apie tai reikia pagalvoti, ypač, jei vizionavimas nepatenka į asmeninių mąstymo pirmenybių repertuarą.

Realybės suvokimas ir priėmimas yra vienas iš mąstymo lavinimo pagal dBT rezultatų. Tai yra praktinio mąstymo sistema, padedanti orientuotis, priimti sprendimus ir veikti praktinėse situacijose. Čia Senge akcentuoja ne pačią situacijos analizę, bet atvirumą tam, kas joje pasimato. Čia taip pat pasitarnauja dBT principai: asmeninio suvokimo plėtros, kito požiūrio panaudojimo...

Ned Herrmanno sistemoje išskiriama realybę laikančio „įžeminto“ mąstymo moda (BC). Jei individualus HBDI® profilis rodo pirmenybės šiai modai trūkumą, tai visuminio proto® įrankiai atkreips dėmesį į šią modą ir paprašys ją „įjungti“.

Prie mokymosi išlaikyti ir suvaldyti kūrybinę įtampą netiesiogiai prisideda abi sistemos. Visas Edward de Bono kūrybinio mąstymo instrumentarijus generuoja tą įtampą ir besimokantis turi dvi alternatyvas: išnaudoti tą energiją kūrybai, arba gintis nuo įtampą keliančių įrankių bei juo nešančių žmonių.

Ned Herrmanno visuminio mąstymo® įrankiai reikalauja mintinio praėjimo nuo vizijų prie situacijos analizės, o paskui ir prie konkrečių veiksmų. Šiame surišime demonstruojamas konstruktyvus įtampos tarp vizijos ir realybės panaudojimo kelias.

Individualus HBDI® profilis yra nepakeičiamas įtampos tarp savo dabartinio ir trokštamo mąstymo kūrimo įrankis. Ši įtampa gali generuoti motyvaciją ir užduoti kryptį visą gyvenimą trunkančiam savo mąstymo tobulinimui.

Vidinių stabdžių: „nesugebu“, „nepavyks“, „esu nevertas“ išjungimui nepakaičiama yra individualaus HBDI® profilio analizė, kuri leidžia atrasti savo mąstymo išteklius ir įžvelgti savo mąstymo unikalumo vertę.

Darbe su Edward de Bono sistema mąstymo jėgos antplūdis ir pasitikėjimas savo mąstymu ateina lėčiau, įveikus kai kuriuos pradinius savo mąstymo keitimo barjerus.

Tiesioginė Herrmann sistemos paskirtis yra racionalumo ir iracionalumo, sąmonės ir pasąmonės procesų subalansavimas bei išnaudojimas. Tuo ji labiausiai pasitarnauja asmeninio meistriškumo disciplinos įvaldymui ir gali padaryti didesnį poveikį nei dBT sistema.

Edward de Bono CoRT programoje (60 pamokų) taip pat užkoduota mąstymo visuma. Racionalumo ir iracionalumo dermė tiesioginiu taikiniu tampa tik penktoje programos dalyje „Informacija ir jausmai“ (deja, retas suima visą sistemą ir pasiekia penktąją dalį). Mąstymo visuma koduojama ir visose trijose dBT sąrangose: kepuraitėse, batuose ir medaliuose, bet ne ta jų pagrindinė paskirtis.

Tikiuosi, kad šie mano pamąstymai padės organizacijoms rinktis sistemą, kuri geriausiai atlieptų asmeninio tobulėjimo disciplinos įvaldymo tikslus.

Asmeninis meistriškumas - organizacijų mokymosi disciplina

Jau rašiau apie mentalinius modelius, dabar pereinu prie asmeninio meistriškumo disciplinos. Čia žvilgtelėsiu į jos turinį, o vėliau ir į dBT bei HBDI® sistemų potenciją šios disciplinos įvaldymui.

Asmeninis meistriškumas kaip P.M. Senge aptariame organizacijų mokymosi disciplina nereiškia statinės kompetencijos, ji reiškia nuolatinį procesą. Šiame procese dalyvaujantiems asmenims yra būdingos penkios esminės savybės:

1. Asmeninės vizijos turėjimas, savo trokštamos ateities vaizdo matymas. Disciplinos įvaldymas leidžia pereiti nuo kritiniu mąstymu grįstų neigimo ar vengimo vizijų prie originaliai sukurtų vaizdinių, nuo išplaukusių svajonių prie aiškių vaizdų, nuo asmeninio intereso tenkinimo prie rūpesčio visuma. Asmeninė vizija nėra tapati, bet glaudžiai susijusi su paskirties suvokimu.
2. Aiškus realybės suvokimas ir jos pripažinimas. Šią discipliną įvaldęs asmuo atvirai žvelgia į savo situaciją bei adekvačiai vertina realybės ir vizijos skirtumą.
3. Nuolatinė kūrybinė vizijos ir realybės neatitikimo įtampa, kurios nebandoma dirbtinai mažinti priartinant viziją prie realybės arba neigiant realybės faktus. Ši įtampa tampa kūrybiniu varikliu, o ne neurozės šaltiniu. Asmuo atpažįstą kūrybinės įtampos emociją ir išmoksta ją išnaudoti.
4. Gebėjimas reflektuoti ir įveikti giliai įsišaknijusį bejėgiškumo jausmą bei savęs nuvertinimą: „Aš neesu vertas/a, kad man tai pavyktų.“ Šis jausmas kartais atsveria kūrybinės įtampos, vedančios link vizijos, jėgą.
5. Racionalumo ir iracionalumo, sąmonės ir pasąmonės procesų subalansavimas ir išnaudojimas. Senge pastebi, kad pasąmoniniai procesai sėkmingai įsijungia, kai veikiama asmeninės vizijos siekimo kelyje.

Organizacijos, kurios nariai kultivuoja asmeninio meistriškumo discipliną, gali laimėti iš motyvuotų ir kūrybinės energijos kupinų darbuotojų. Šios disciplinos įvaldymas organizacijoje leidžia sukurti kūrybinę aplinką.

Tiek trumpai apie šią discipliną. Daugiau skaitykite P.M. Senge knygoje "The Fifth Discipline: the Art and Practice of learning Organization". Prie šios disciplinos dar grįšiu kitame pranešime, kur šiuo požiūriu lyginsiu de Bono ir Herrmanno sistemas.